<h2>Verta sudvejoti, ar koronavirusas tikrai smarkiai pažeidžia širdies veiklą</h2>
<p>Tikriausiai visi esame nors sykį girdėję perspėjimų apie tai, kaip COVID-19 palieka ilgalaikius padarinius šiuo virusu persirgusiems žmonėms. Buvo dažnai kartojama, jog koronavirusas pažeidžia gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, o vienintelė įmanoma išeitis, norint sirgti lengviau – pasiskiepyti. Tačiau panašu, jog tvirtinimai, kad COVID-19 sukelia pražūtingą poveikį širdies veiklai tebuvo mitas.</p>
<p>Kad kalbos apie neigiamą koronaviruso įtaką širdžiai veikiausiai yra laužtos iš piršto, patvirtino neseniai paskelbtas tyrimas[1]. Jo metu buvo stebimi 182 pacientai, tarp kurių buvo įvairaus amžiaus asmenys, persirgę COVID-19. Iš jų 20 proc. sirgo sunkia koronaviruso forma ir gulėjo intensyviosios terapijos skyriuje, o 52 proc. patys pranešė apie dusulį per 3 mėnesius.</p>
<p>Tyrime dalyvavusių asmenų sveikatos būklė buvo stebima dviejuose vizituose – praėjus 3 mėnesiams ir 12 mėnesių po ligos. Ir nors jau esame įpratę girdėti perspėjimus, kokios baisios gali būti COVID-19 pasekmės sergant sunkesne ligos forma (o kartais gąsdinami apskritai visi, net ir sirgę lengvai), tyrimo rezultatai atskleidė visiškai priešingą padėtį.</p>
<h2>Tyrimo metu nebuvo užfiksuota žymių širdies funkcijos pakitimų</h2>
<p>Visiems pacientams, kuriems buvo pastebėta aritmija po 3 mėnesių, buvo atlikta 24 valandų elektrokardiograma (EKG) tiek per 3 mėnesių, tiek ir per 12 mėnesių apsilankymą. Ir nors visi tyrimo dalyviai buvo nuodugniai tiriami, medikai nepastebėjo jokių kardinalių pakitimų. Tyrimo rezultatuose rašoma:</p>
<blockquote>
<p>„Nuo 3 iki 12 mėnesių nebuvo reikšmingų bendrų jokių kairiojo ar dešiniojo skilvelio (LK; RV) struktūros ir funkcijos rodiklių pokyčių (p > .05 visiems), įskaitant RV įtempį (nuo 26,2 ± 3,9 % iki 26,5 ± 3,1 %, p = .29) ir LK visuotinį išilginį įtempį (nuo 19,2 ± 2,3 % iki 19,3 ± 2,3 %, p = .64). Echokardiografinių parametrų pokyčiai nuo 3 iki 12 mėnesių nesiskyrė nei pagal COVID-19 sunkumą, nei pagal nuolatinio dusulio buvimą (p > .05 visais atvejais). Tarp pacientų, kuriems 3 mėn. buvo nustatyta aritmija, iki 12 mėn. reikšmingų aritmijos naštos pokyčių nebuvo.“</p>
</blockquote>
<p>Taigi, nepaisant to, kaip nuolat kartojama, kad susirgus sunkia COVID-19 forma daroma didžiulė žala širdžiai, iš tiesų kažkokių žymių pokyčių, susijusių su koronavirusu, nebuvo nustatyta. Tačiau vakcinos, kurios turėtų sumažinti sunkios ligos formos tikimybę, vis dar pristatomos kaip itin veiksminga ir būtina priemonė, norint nepatirti rimtų sveikatos problemų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/covid_19_vaccines_and_mild_symptoms.jpg" alt="" /></p>
<p>Štai neseniai susirgo pats COVID-19 vakcinas gaminančios bendrovės „Pfizer“ generalinis direktorius Albertas Bourla, kuris buvo gavęs keturias skiepo dozes. Jis džiaugėsi, jog patiria tik lengvus simptomus ir dėkojo kolegoms, dirbusiems kuriant vakcinas bei gydymą. A. Bourla rašė[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Esu dėkingas, kad gavau keturias „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozes ir jaučiuosi gerai, o simptomai yra labai lengvi. Aš izoliuojuosi ir pradėjau „Paxlovid“ kursą.“</p>
</blockquote>
<p>„Paxlovid“ yra taipogi „Pfizer“ sukurtas antivirusinis vaistas, kuris skiriamas gydyti COVID-19, nes manoma, kad sumažina sunkių ligos atvejų ir mirčių tikimybę tarp labiausiai pažeidžiamų koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Tačiau begeriant šį vaistą išlieka tikimybė, kad virusas atsinaujins, kaip kad <a href="/j-bidenas-ir-vel-susirgo-covid-19-praejo-vos-3-dienos-buvo-skiepytas">vos po kelių dienų po persirgimo nutiko JAV prezidentui</a>.</p>
<h2>Tyrėjai įsitikinę – nei po 3, nei po 12 mėn. širdies struktūra ir funkcija nepakito</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/covid_19_and_our_health.jpg" alt="" /></p>
<p>Naujojo tyrimo rezultatai kalba patys už save. Tačiau ne mažiau griežtesni yra ir patys tyrėjai. Jų išvados nepalieka vietos diskusijoms ir verčia kalbas, apie COVID-19 žalą širdžiai, visišku mitu. Išvadose rašoma:</p>
<blockquote>
<p>„Po COVID-19 širdies struktūra ir funkcija išliko nepakitusi nuo 3 iki 12 mėnesių po hospitalizacijos, nepriklausomai nuo COVID-19 sunkumo ir nuolatinio dusulio buvimo. Šie rezultatai rodo, kad širdies funkcijos sutrikimo progresavimas po COVID-19 yra retas ir mažai tikėtina, kad jis vaidina svarbų vaidmenį PACS.“</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, tai tėra tik vienas tyrimas ir reikia atlikti daug papildomų pacientų stebėjimų, kad išaiškėtų COVID-19 žalos mastas ir ar jis išvis egzistuoja. Tačiau kol kas panašu, jog bent jau dėl širdies struktūros ir funkcijos pakitimų galime nebebijoti.</p>
