Pakeltų lysvių pagrindiniai minusai
Pastaruosius 5–10 metų trunkanti daržininkystės su pakeltomis lysvėmis manija, regis, apėmė ne tik Lietuvą, bet ir nemažą pasaulio dalį. Pradėjus tokį daržininkavimo būdą buvo manoma, kad tai padės išspręsti daugelį „įprastų“ problemų, su kuriomis susiduria žmonės, mėgstantys kapstytis darže. Pavyzdžiui, taip taps lengviau susidoroti su piktžolėmis, bus geresnė dirvožemio kokybė, bus išvengiama nugaros problemų, nes daržovės augs minimum 15-20 cm aukštyje virš žemės.
Taip, iš tiesų pažvelgus į „Pinterest“ ar „Instagram“ vaizdus, pakeltos lysvės atrodo tikrai gražiai, estetiškai ir patraukliai, tačiau tinklaraščio „Growit Buildit“ autoriai vyras ir žmona Joe ir Tara Fosteriai nėra taip entuziastingai nusiteikę pakeltų lysvių atžvilgiu. Nors jie sutinka, kad „jei turite judėjimo problemų arba negalite sodinti įprastose lysvėse, nes jaučiate nugaros ar kokius nors kitus skausmus, tada pakeltos lysvės yra geriausias pasirinkimas“[2].
Taigi, Joe ir Tara pateikia šešias priežastis, kodėl, jų nuomone, neverta savo darže įsirenginėti pakeltų lysvių.
- Didelė konstrukcijų įrengimo kaina.
- Piktžolių naikinimas, ravėjimas jose yra toks pat kaip ir įprastose lysvėse.
- Pakeltose lysvėse dirvožemio kokybė nėra geresnė nei įprastose.
- Daržovių šaknys (ypač šakninių) gali neišnaudoti viso savo potencialo, t. y., pavyzdžiui, morkos, burokėliai ar kitos šakninės daržovės neišaugs tokio dydžio, kokios galėtų būti įprastoje lysvėje, kur jai yra pakankamai vietos.
- Sodo išplanavimas nėra taip lengvai pakeičiamas kaip būtų su įprastomis lysvėmis.
- Pakeltos lysvės yra linkusios išdžiūti greičiau nei įprastos lysvės[2].
Kiti specialistai pastebi ir dar vieną pakeltų lysvių Achilo kulną: graužikų (dažniausiai pelių ir kurmių), besitaikančių į augalus, ataka. Jie pataria, jog sumažinti pastarųjų daromą žalą galima lysvės šonus dengiant medžiaga ar dugne įrengiant metalines groteles[10].
Argumentai, kodėl pakeltos lysvės yra geriau nei įprastos
Tuo metu modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė Ingė Auželienė turi savo nuomonę ir argumentus apie pakeltas lysves bei pažymi, jog „pakeltos lysvės turi tvirtus šonus iš lentų, rąstelių, akmenų ar kitų medžiagų. Įprasta lysvė irgi šiek tiek paaukštinta, tačiau lysvė su minėtais šonais yra stabilesnė, be to, nereikia ravėti nuožulnių kraštų ir takelio“.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, jog jei pakeltų lysvių šonai kiek aukštesni, patogu ant jų atsisėsti, lengviau sėti, sodinti, ravėti. Kai nevargs keliai ir nugara, daržo priežiūra taps gerokai malonesnė. Taigi, tokios lysvės tausoja daržininkų nugaras.
Kad augalams niekas neužstotų saulės, darže yra nedaug vertikalių elementų. Tai ypač pastebima žiemą, kai ši zona tampa visai plika. Pakeltos lysvės suteikia tą vertikalumą ir estetiškas vaizdas matomas visais metų laikais[4].
Pavasarį pakeltos lysvės greičiau įšyla, todėl verta jose auginti pavasarinį derlių: ridikėlius, salotas, krapus, ankstyvąsias morkas. Prie stabilių šonų lengva pritvirtinti rėmus su polietilenine ar stikline danga, taip dar labiau pagreitinti ankstyvąjį derlių.
Vėlyvesnėms kultūroms nedidelis lysvės pakėlimas nedaro didelės įtakos, tad jei ne visas daržas suformuotas būtent taip, pakeltas lysves skirkite ankstyvosioms daržovėms[5].
Užkietėjusiam „daržomanui“ malonu rūpintis augalais, tačiau, aišku, norisi ir kuo gausesnio derliaus. Tad specialistų nuomone, pakeltose lysvėse augantys augalai mėgaujasi didesniu šviesos bei šilumos kiekiu, tad atsidėkoja net 2-3 kartus turtingesniu derliumi. O ir pirmosios daržovės pavasarį čia pasirodo kur kas anksčiau nei įprastose lysvėse.
Taip pat toks modernus daržininkystės būdas – efektyvi daržo apsauga nuo keturkojų augintinių ar vaikų, kurie bėgiodami neretai numindžioja lysvių kraštus. Aišku, katė užšoks ir ant aukščiausios lysvės, tačiau netyčinių nelaimių ir su tuo susijusios žalos daržovėms tikrai sumažės[10].
Iš ko pagamintos ir kokio dydžio turėtų būti pakeltos lysvės?
Patarimų bei vaizdo įrašų, kaip tinkamai patiems sukonstruoti ir įrengti pakeltas lysves, internete galima rasti absčiai. Juolab, jog tai gali būti puikus jūsų pačių įgyvendintas projektas, kuriam nereikia jokių specialių įgūdžių!
Vienas didžiausių privalumų yra tas, jog pakeltų lysvių kraštus galite konstruoti iš bet kokių medžiagų – medienos, akmenų, plytų, cementinių blokelių – viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir turimų finansų. Tiesa, venkite dažytos arba įvairiais chemikalais apdorotos medienos, kurie gali patekti į dirvą. Taip pat pakeltas lysves galite daryti nebūtinai taisyklingos kvadrato ar stačiakampio formos – čia vėl įdarbinkite savo vaizduotę.
Kalbant apie lysvės plotį, žinovų teigimu, jis turėtų būti apie 1,2 metro. Jei lysvė bus per plati, bus sunku pasiekti vidurį, o tai apsunkina ravėjimą ir derliaus nuėmimą. Lipti į lysvę jokiu būdu nereikėtų, tai suspaudžia dirvą, todėl augalų šaknys sunkiau gauna reikiamą deguonį. Jei pakeltą lysvę norite įsirengti prie sienos ar tvoros, rekomenduojama ją padaryti siauresnę nei 1,2 metro – užteks ir pusmetrio ar šiek tiek daugiau, nes prie jos galėsite prieiti tik iš vienos pusės. Tiesa, ilgis nėra toks svarbus – jį galite rinktis, kokį norite ir pagal turimą vietą[9].
Koks turi būti pakeltų lysvių aukštis?
Paprastai pakeltos lysvės būna apie 15 cm aukščio. Žinoma, galima įsirengti ir aukštesnes – tokias, kokių pageidaujate. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad dėl pridėto dirvožemio svoris padidins spaudimą į šonus. Turėsite papildomai pridėti skersines atramas prie bet kurios lysvės, kurios aukštis viršija 30 cm.
Verta atkreipti dėmesį į tai, ką ketinate jose auginti. Pats dirvožemio gylis yra labai svarbus ir priklauso nuo to, kokio dirvožemio gylio reikia pasėliams po žeme.
Giliai įsišaknijusioms kultūroms, tokioms kaip morkos, pastarnokai, bulvės, pomidorai ir moliūgai, reikia mažiausiai 30-45 cm dirvožemio gylio. Jei iki tokio gylio nėra purios dirvos, augalų šaknys negalės pakankamai giliai įsišaknyti, ir gauti užtektinai maistinių medžiagų.
Daržovėms, kurių šaknys yra paviršinės (pvz., salotos, žalumynai ir svogūnai) reikia mažiausiai 15 cm dirvožemio gylio. Kad būtų užtikrinčiau, galite tiesiog daryti lysves, kurių aukštis būtų 30-45 cm. Tačiau, jei nuspręsti įsirengti, pavyzdžiui, 15 cm aukščio lysvę ir jei norite auginti šaknines daržoves, rekomenduojama po lysve supurenti žemę dar maždaug 15-20 cm. Jei auginsite tik negiliai įsišaknijusias kultūras, to daryti nereikia[9]. 
Patarimai, svarstantiems įsirengti pakeltas lysves
Prieš pradėdami įrenginėti pakeltą lysvę, visų pirma virvele pažymėkite norimą vietą. Kaip jau minėta, darykite ją apie 1,2 m pločio, kad galėtumėte lengvai pasiekti centrą.
Po pakelta lysve žolė paprastai sunyksta, bet jei toje vietoje yra velėnos ar pievelės, nupjaukite ją labai trumpai ir nuimkite atidėdami grumstus į šalį. Išpurenkite lysvėje dirvą, sudėkite apverstus aukštyn kojomis velėnos grumstus, nuvalykite žemes aplink lysvę ir jas suberkite į ją.
Tiesa, kai kurie daržininkai nesivargina sukasinėti žemių po pakeliama lysve ar nuiminėti velėnos ar žolės. Jų nuomone, pakankamai storas žemės sluoksnis ir taip sunaikins apačioje esančią žolę bei piktžoles ir neleis joms prasiskverbti aukštyn.
Sodininkas Charlesas Dowdingas sukūrė „bekasimo“ metodą. Jis teigia, kad kasant žemę į dirvos paviršių patenka daugiau piktžolių sėklų, todėl auga daugiau piktžolių ir reikia dažniau ravėti. Žemės kasimas taip pat pagreitina maistinių medžiagų praradimą, todėl augalus reikia dažniau tręšti, o tai suardo sudėtingą dirvožemio gyvybę ir struktūrą, todėl sumažėja jo gebėjimas tinkamai nusausinti ir išlaikyti drėgmę[9].
Pasirinkus nenuiminėti apačioje esančios žolės, pakeltą lysvę reikėtų „konstruoti“:
- Pakeltoje lysvėje dirvožemis turėtų būti formuojamas kaip sumuštinis. Apačioje – stambesnės medžių šakos, šaknys, žievės ir panašiai. Viduryje – smulkios šakos, šaknys, žievės, buitinės atliekos, mėšlas, žolė, kompostas. Viršuje – kompostinė, augalų sodinimui skirta žemė.
- Kiekvieną paklotą sluoksnį suspauskite – taip lysvė susmuks mažiau.
- Pakeltose lysvėse sezono pradžioje rekomenduojama sodinti agurkus, pomidorus, kopūstus, česnakus ar kitas daržoves, kurių augimui reikia didelio kiekio maistinių medžiagų. Vėliau – salotas, špinatus, gražgarstes ar kitas daržoves, kurių poreikis maisto medžiagoms yra mažesnis.
- Pakeltas lysves įrenkite rudenį ar anksti pavasarį ir nusiteikite, jog po 3-4 metų, suirus dirvožemio sluoksniui, šio reikės naujo[10].
