Šiame tekste informacija yra skirta asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Skaitydami šį tekstą Jūs patvirtinate, kad esate ne jaunesni ir prisiimate visą atsakomybę už šios informacijos poveikį.
Masturbacija gali tapti puikia „veikla“
Iš esmės nėra jokios priežasties, jog moterų masturbacija būtų tabu tema, mat pastaroji nejučia gali atnešti daug spalvų į jūsų gyvenimą. Galiausiai su tuo susijusi nauda, kaip žinia, neapsiriboja vien tik seksualine sveikata.
Pavyzdžiui, psichikos sveikatos ekspertai moterims neretai rekomenduoja masturbuotis, nors jos to dažnai ir gėdijasi. Kita vertus, tikimasi, kad galėsime visa tai normalizuoti, nes tai absoliučiai natūrali funkcija, kaip kad valgymas, miegas ar dantų valymas. Ir nors šiuo klausimu nėra daug tyrimų (gal tyrėjai gali to siekti šiek tiek atkakliau?), daugelis ekspertų mano, jog minėta veikla gali įvairiais būdais pagerinti savijautą, – juk ji saugi, lengva bei dargi nemokama.
Tarp kitko, kalbant apie moterų masturbacijos pranašumus, esti keli pagrindiniai dalykai, apie kuriuos tiesiog būtina žinoti:
Orgazmui reikalingas dėmesys gali padėti pašalinti stresą „iš proto“. Taigi, norint pasiekti orgazmą, dažnai reikia išmesti iš galvos bet kokias įtemptas mintis, o tada atsiranda malonumo banga. Kitaip tariant, orgazmas „geba“ nukreipti dėmesį nuo visko, kas kelia stresą. Ir nors dar negalima pristatyti konkrečios mokslo krypties, kuri tai patvirtintų, pagalvokite, kaip stresas dažnai atslūgsta, kai užsiimate tuo, kas iš tiesų džiugina[1]. Galų gale, bet koks seksualinis malonumas – nesvarbu, ar lydimas orgazmo, ar ne – gali pagelbėti; net jei tai ir laikina, vis tiek yra šioks toks laimėjimas.
Orgazmo sukeltas endorfinų išsiskyrimas gali padėti sumažinti stresą ir sukurti puikią nuotaiką. Štai ir antroji stresą mažinančių galių dalis: patyrus orgazmą, išsiskiria endorfinai, kurie bent laikinai gali padėti numalšinti stresą. Tiesą sakant, nėra moksliškai pagrįstų didelio masto tyrimų, parodančių aiškų ryšį tarp masturbacijos, endorfinų išsiskyrimo bei teigiamų jausmų. Tačiau visuotinai pripažintas medicininis faktas, jog fizinis aktyvumas padeda padidinti endorfinų kiekį.
Orgazmas gali padėti užmigti. Kai masturbuojatės ar užsiiminėjate seksu, kūnas pereina į skirtingus etapus, kurie pasirodo su labai realiais fiziologiniais pokyčiais. Tarkim, norint pradėti pirmąją fazę, širdies ir kvėpavimo dažnis pradeda kilti, raumenys įsitempia, o klitoris prisipildo krauju. Tuo tarpu kuomet pasiekiate orgazmą, išlaisvinate visą energiją bei įtampą. Žinoma, orgazmas nėra pati geriausia priemonė „nerti“ į miego būseną, ypač jeigu skundžiatės nemiga. Bet kai kuriems žmonėms masturbacija gali būti puikus būdas itin greitai pavargti (arba tikrai lėtai, priklausomai nuo to, kaip elgiatės masturbacijos metu).
Išsiaiškinę, kas jus žavi, galite jaustis labiau pasitikintys savimi
Kai kalbama apie moterų masturbaciją ar orgazmą, vis dar yra paplitęs kultūrinis stigmatizavimas. Tai gali reikšti, jog daugelis dažnai jaučia gėdą dėl savo kūno ir seksualumo. Tačiau vienas iš patvariausių bei nepakeičiamų faktų apie žmogaus prigimtį yra tai, kad mes esame seksualios būtybės, ir tame tikrai nėra nieko blogo – greičiau atvirkščiai.
Negana to, masturbacija ugdo moterų pasitikėjimą savimi bei savigarbą, it „ant mielių“ didinant pastarųjų libido[2].
Tai dar vienas moters masturbacijos privalumas, kuris iš tikrųjų priklauso nuo žmogaus prigimties: kai patiriate kažką, kas yra nepaprastai malonu, ar tai būtų morkų pyrago gabalėlis, ar nuostabus orgazmas, tikriausiai norėsite to dar daugiau. Taigi, kuo daugiau žmogus save stimuliuoja, tuo labiau nori būti stimuliuojamas.
Nepaisant to, daugelis moteriškos lyties atstovių tam tikru momentu, deja, susiduria su mažu libido. Be abejo, yra daugybė tai lemiančių priežasčių, įskaitant depresiją, skausmą sekso metu, alkoholio vartojimą, lėtines ligas ir nuovargį. Galiausiai gali būti baisu pajausti, kad ilgainiui prarandate ryšį su seksualine savo dalimi (intymiąja puse), todėl kai kurie žmonės pradeda užsiiminėti masturbacija, kuri savo ruožtu sukelia geresnį seksualinį atsaką.
Atsižvelgiant į tai, kartais masturbacijos nepakanka norint sustiprinti menką libido, dėl ko gali būti naudinga apsilankyti pas medicinos specialistą – turėkite tai omenyje.
Masturbacija skatina labiau domėtis seksu su savo partneriu
Ne paslaptis, jog kuomet „pamaitiname“ savo libido, jis dažnai pradeda trokšti daugiau, – jei turime partnerį, tai gali reikšti daugiau sekso su juo. Taigi, iš esmės tai ne tik kiekybė – kokybė gali pagerėti ir dėl masturbacijos. Kitaip tariant, daugiau sekso santykiuose dažnai yra sveikintinas ir jaudinantis pokytis.
Be to, galime pasidžiaugti ir tuo, kad masturbuodamiesi mankštiname dubens dugną, kas greičiausiai padės išvengti arba sumažinti tokių problemų, kaip šlapinimasis čiaudint, juokiantis ar kosint. (Tai gali nutikti susilaukus kūdikio; tuo tarpu stipresnis dubens dugnas gali sukelti nepalyginamai stipresnį orgazmą.)
Masturbacija taipogi padidina kraujo tekėjimą į makštį, o tai neutralizuoja nemalonų menopauzės poveikį šioje srityje (zonoje)[3]. Aišku, yra įvairių gydymo būdų, įskaitant makšties lubrikantus ar drėkinamuosius kremus, tačiau seksualinis aktyvumas gali padėti jaustis žymiai geriau, skatindamas didesnį natūralų sutepimą. (Ekspertai neretai taip pat rekomenduoja menopauzės metu išmėginti masturbaciją su įvairiais sekso žaislais, tokiu būdu išplečiant ir išlaikant makšties raumenų elastingumą.)
Negana to, mažindama menstruacijų skausmus, masturbacija dargi yra susijusi su geresniu aplinkos pažinimu senstant: galite galvoti, kad smegenys ir makštis yra dvi visiškai atskiros „būtybės“, bet jos yra labiau susijusios, nei manote, mat kai kurie tyrimai rodo, kad bet kokia seksualinė veikla, įskaitant masturbaciją, yra susijusi su geresne atmintimi bei žodiniu sklandumu. (Ekspertai dar nėra tikri, kodėl toks ryšys gali egzistuoti, tačiau teigiama, jog neurotransmiteriai, tokie kaip dopaminas, dalyvaujantis seksualinėje veikloje, suteikia apsauginės naudos smegenims.)
Ir, ko gero, dar nuostabiau, kad ši intymi („individuali“) veikla geba laikinai sustiprinti imuninę sistemą: jau po penkių minučių po orgazmo, neva padidėja tam tikrų tipų limfocitų – įprastai baltųjų kraujo kūnelių – padedančių imuninei sistemai apsisaugoti nuo ligų, kiekis. Todėl daroma išvada, kad dalis imuninės sistemos komponentų suaktyvėja seksualinio susijaudinimo bei orgazmo metu.
Šiaip ar taip, jeigu ilgainiui vis tik paaiškėtų, jog masturbacija nedaro absoliučiai jokio poveikio imunitetui – o taip, deja, gali būti – kiti aukščiau paminėti masturbacijos privalumai yra gana įtikinami, tiesa?
