Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė buvusio Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą
Trečiadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė sprendimą nutraukti buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus baudžiamąją bylą, susijusią su „čekiukų“ skandalu. LAT pripažino, kad jo veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes jis grąžino pasisavintas lėšas ir nesukėlė didelės turtinės žalos. Teismas pabrėžė, kad politiko elgesys galėjo būti laikomas tik tarnybiniu pažeidimu, už kurį yra taikoma drausminė atsakomybė, o ne baudžiamoji.
Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau jis kelia klausimų apie teisės aktų taikymo nuoseklumą, nes kai kurie politiniai veikėjai baudžiami už panašius veiksmus, o kiti – tik pagal civilinius įstatymus. LAT teisėjai taip pat akcentavo, kad M. Sinkevičius, nors ir buvo nuteistas pirmosiose instancijose, tai esą neturėjo padaryti reikšmingos reputacinės žalos, nes savivaldybėje buvo nustatyti kontrolės mechanizmai, kurie nesuveikė.
Po LAT sprendimo M. Sinkevičiui grąžinama didesnė nei 12 tūkst. eurų bauda, kurią jis sumokėjo 2023 m. spalį. Be to, šis sprendimas gali atverti kelią M. Sinkevičiui sugrįžti į aktyvią politiką, įskaitant galimybę dalyvauti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose, kurie vyks balandį.
Partijos viduje šis sprendimas gali pakeisti požiūrį į M. Sinkevičių kaip potencialų lyderį.
Nors politikas ir išteisintas, jo grįžimas į mero pareigas – neįmanomas?
Tačiau net ir išteisintas buvęs Jonavos meras į savo pareigas grįžti nebegalės. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė pabrėžė, kad pagal Rinkimų kodeksą nėra numatyta galimybė, kad politikas, kuriam buvo paskelbtas teismo nuosprendis, galėtų grįžti į pareigas be naujų rinkimų.
Be to, politikas esą negalės dalyvauti artėjančiuose pirmalaikiuose Jonavos rinkimuose, nes dokumentų pateikimo terminas jau pasibaigęs, o visi kandidatai jau buvo užregistruoti. Tačiau, kaip nurodė L. Petronienė, jis galės dalyvauti kituose, ateinančiuose rinkimuose.
Buvęs meras, praeityje dirbęs ūkio ministru, buvo nuteistas už piktnaudžiavimą, dokumentų suklastojimą ir turto pasisavinimą. Kauno apygardos teismas jam skyrė 12,5 tūkst. eurų baudą ir trejų metų draudimą dirbti valstybės ir savivaldybių institucijose. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir nutraukė bylą.
Nors M. Sinkevičiaus teisininkas ir VRK buvo susirūpinę dėl galimybės atšaukti rinkimus ir atstatyti jo įgaliojimus, L. Petronienė pabrėžė, kad pagal galiojančius teisės aktus tokia galimybė neegzistuoja.
M. Sinkevičius prašo atšaukti sprendimą dėl Jonavos mero mandato
Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė gavusi svarbų prašymą iš M. Sinkevičiaus – jis siekia, kad būtų atšauktas sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Jonavos mero mandatas.
Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, prašymą pateikė politiko advokatas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dokumentą pats pasirašė M. Sinkevičius. Komisija šį klausimą planuoja nagrinėti ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje.
Visuomenė įtaria politinį persekiojimą?
Tuo tarpu tokiu LAT sprendimu neabejotinai džiaugėsi visuomenė, o patys jonaviečiai ir M. Sinkevičiaus palaikytojai net svarsto, kad tampa akivaizdu, kad su buvusiu meru buvo siekiama susidoroti negražiais būdais.
Vienas jų svarstė, kad M. Sinkevičiaus atveju tai esą nebuvo įprastas ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas, mat nebuvo padarytos techninės procedūrinės klaidos ar surinkta nepakankamai įrodymų, ko pasekoje žemesnės instancijos teismo nuosprendis panaikintas.
„Tai, mano įsitikinimu, buvo populiaraus politiko politinis persekiojimas.“ – rėžė vienas internautas.
Kita vertus, žmonės džiaugėsi, kad „pagaliau teisybė nugalėjo“.
Tačiau socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigė išskėstomis rankomis laukianti į partijos gretas sugrįžtančio M. Sinkevičiaus.
„Kadangi Mindaugas išteisintas, jis gali atstatyti narystę partijoje ir grįžti į politiką. Tai – labai svarbus precedentas nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas“, – pažymėjo ji.
Socialdemokratai sieks išgelbėti ir kitus kolegas iš „čekiukų“ bylos?
O štai dar sausio pabaigoje į Seimą atkeliavo įstatymo projektas, kuris gali suteikti galimybę „čekiukų“ skandalo dalyviams išsaugoti savo pareigas. Pataisų autorė – socialdemokratė Jūratė Zailskienė, buvusi Prienų rajono vicemerė. Jos teikiamu projektu siūloma sušvelninti bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įvesti naujus kriterijus, pagal kuriuos būtų atimama teisė eiti valstybines pareigas, o kai kuriais atvejais apskritai leisti apsieiti be griežtesnių nuobaudų.
Po šiuo įstatymo projektu jau pasirašė 20 parlamento narių iš skirtingų frakcijų, tačiau didžiausią paramą jam suteikė socialdemokratai. Tarp jų – net su „čekiukų“ skandalu susijęs parlamentaras Ramūnas Vyžintas, šiuo metu teisiamas už nepagrįstą praturtėjimą. Tokias pataisas teisininkai vertina kaip bandymą gelbėti kolegas. Buvusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska neslėpė pasipiktinimo, teigdama, kad tai ne tik palengvintų bausmes politikams, bet ir suteiktų naujas galimybes jau vykstančiuose teismuose.
Primename, kad po „čekiukų“ skandalo į valstybės biudžetą buvo grąžinta beveik 900 tūkst. eurų. Vien Tauragės rajono savivaldybėje buvo atskleisti dideli finansiniai pažeidimai – kai kurie politikai už degalus ar kitas išlaidas susigrąžino po kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Tarp jų – liberalas Vilmantas Liorančas, grąžinęs 23 528 eurus, „valstietė“ Jolanta Skrodenienė, grąžinusi 12 633 eurus, liberalė Eglė Ramanauskaitė, grąžinusi 15 481 eurą, konservatorė Giedrė Stulginskienė, grąžinusi 11 615 eurų, ir nepriklausomas politikas Robertas Piečia, kuris į biudžetą sugrąžino 13 516 eurų.
