Vaiko būklė buvo itin sunki nuo pat gimimo
Beveik dvejų metų vaiko gyvybės nutraukimas Nyderlanduose tapo istoriniu ir itin jautriu precedentu. Tai buvo pirmasis atvejis šalyje, kai pagal specialią tvarką eutanazija pritaikyta jaunesniam nei 12 metų vaikui. Procedūrą atlikusio gydytojo veiksmus išnagrinėjusi priežiūros komisija paskelbė, kad medikas laikėsi visų numatytų reikalavimų.
Vaikas mirė 2025 metų pabaigoje. Jo sveikatos problemos prasidėjo nuo pat gimimo – jis pasaulį išvydo itin anksti, vos 26-ąją nėštumo savaitę[1].
Netrukus paaiškėjo, kad vaikas patyrė sunkų smegenų pažeidimą. Dėl jo išsivystė ryškus cerebrinis paralyžius, sutriko regėjimas, o vėliau būklę dar labiau apsunkino dažni ir stiprūs epilepsijos priepuoliai. Medikamentinis gydymas jų beveik nekontroliavo.
Vaikas taip pat patyrė didelį neramumą, sunkiai ir trumpai miegodavo. Kvėpavimo takuose bei plaučiuose besikaupiančios gleivės apsunkino tiek kvėpavimą, tiek rijimą.
Medikų vertinimu, bendra sveikatos būklė buvo tokia sunki, kad vaikas neturėjo galimybių sulaukti pilnametystės. Gydytojai taip pat konstatavo, kad turimomis gydymo priemonėmis jo kančių reikšmingai sumažinti nebebuvo įmanoma.
Gydytojas kartu su tėvais įvertino galimus pasirinkimus ir priėjo prie sprendimo nutraukti vaiko gyvybę aktyviais medicininiais veiksmais.

Komisija: gydytojas laikėsi nustatytų reikalavimų
Vėliau atvejį nagrinėjusi speciali komisija nustatė, kad sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų. Jos vertinimu, vaiko motorinės funkcijos, elgesio galimybės ir bendra raida buvo itin smarkiai pažeistos, o realių perspektyvų, kad būklė pagerėtų, nebuvo.
Komisija taip pat pabrėžė, kad prieš priimant galutinį sprendimą buvo išbandytos įvairios medicininės ir nemedicininės pagalbos priemonės. Tačiau nei tėvai, nei gydytojas nematė pagerėjimo. Galiausiai buvo konstatuota, kad vaikas patyrė itin dideles kančias ir nebuvo realios galimybės jų pašalinti.
Nyderlanduose speciali tvarka, leidžianti išimtiniais atvejais nutraukti 1–12 metų vaikų gyvybę, pradėta taikyti 2024 metais. Ji numato itin griežtus kriterijus.
Tokiu atveju turi būti nustatyta, kad vaiko kančios yra nepakeliamos ir be pagerėjimo perspektyvos, nėra jokio kito pagrįsto medicininio sprendimo, o situaciją papildomai privalo įvertinti nepriklausomas gydytojas.
Plečiant šios tvarkos taikymą buvo prognozuojama, kad tokių atvejų bus labai nedaug – ne daugiau kaip maždaug penki per metus. Vis dėlto iki šiol registruotas tik vienas toks atvejis.
Galutinį sprendimą dar turės priimti prokuratūra
Groningeno universiteto medicinos centro vaikų paliatyviosios priežiūros profesorius Eduardas Verhagenas teigė, kad komisijos sprendimas gali tapti svarbiu orientyru kitiems gydytojams ir šeimoms, kurios ateityje susidurs su panašiomis aplinkybėmis.
Pasak specialisto, tokio sprendimo priėmimas gydytojui yra ypač sunkus. Tai ne tik sudėtingas medicininis klausimas, bet ir didelis emocinis krūvis, todėl gydytojams tokiose situacijose būtinas kolegų palaikymas ir aiškus nepriklausomų institucijų vertinimas.
Tačiau byla dar nėra visiškai užbaigta. Gydytojo veiksmus taip pat vertins Nyderlandų prokuratūra, kuri turės nuspręsti, ar yra pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą.
Verhagenas mano, kad prokuratūra atsižvelgs į priežiūros komisijos išvadą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gydytojui tenka ilgai gyventi nežinioje, kol institucijos galutinai įvertina jo veiksmus.