Tūkstančiai vairuotojų kasmet pasišalina iš įvykio vietos
Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai – šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos.
Vienas iš naujausių ir tragiškiausių įvykių užfiksuotas vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Automobilis partrenkė 77 metų moterį ir iš įvykio vietos pasišalino. Po pusvalandžio transporto priemonė buvo rasta Fabijoniškėse, o šalia jos – neblaivus 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas.
Tokios situacijos rodo, kad dažnai pagrindinis motyvas bėgti yra ne tik panika, bet ir baimė būti pagautam už dar vieną pažeidimą – vairavimą išgėrus.
Statistika rodo, kad šis reiškinys yra dažnas ir ilgainiui nesikeičia. 2024 m. Vilniaus apskrityje užfiksuoti net 2454 pasišalinimo atvejai, tarp kurių 19 vairuotojų buvo neblaivūs. Per metus per tokius įvykius sužaloti 67 žmonės, o vien sausį – užfiksuoti 244 atvejai, iš kurių 6 baigėsi sužeidimais[1].
Kodėl vairuotojai bėga iš įvykio vietos?
Vairuotojų elgesys po eismo įvykio gali būti skirtingas, tačiau specialistai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl kai kurie pasirenka pabėgimą.
Pirma, spontaniškas sprendimas. Kai kurie vairuotojai, ypač patekę į rimtą avariją, gali patirti šoko būseną. Baimė, adrenalinas, stresas ir nerimas užvaldo, o žmogus pasiduoda instinktui – kuo greičiau palikti pavojingą vietą[2]. Tokiais atvejais asmenys neretai vėliau patys prisipažįsta policijai, tačiau tai nesumažina jų atsakomybės.
Antra, neatidumas arba situacijos nesuvokimas. Ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, smulkūs transporto priemonių apgadinimai stovėjimo aikštelėse dažnai įvyksta nepastebimai – vairuotojas gali manyti, kad padaryta žala yra nereikšminga arba netgi nepajusti, kad kliudė kitą automobilį.
Trečia, sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės. Kai kurie asmenys pabėga suvokdami, kad gali sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi, kad pabėgę išvengs girtumo patikrinimo.
Tyrimai rodo, kad jauni vyrai, dažnai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, sudaro didelę dalį tokių incidentų[3]. Jų sprendimas pabėgti dažnai kyla iš baimės, gėdos, kaltės jausmo ir sutrikusio gebėjimo priimti tinkamus sprendimus.
Alkoholio vartojimo faktorius dažnai glaudžiai susijęs su atsakomybės vengimu
Kaip jau minėta, neblaivūs vairuotojai sudaro reikšmingą dalį tų, kurie pasišalina iš įvykio vietos. Dažnas jų pasiteisinimas – kad alkoholį vartojo jau po avarijos.
Tai ypač dažna situacija, kai eismo įvykio metu nepadaroma žala kitiems eismo dalyviams. Tokie vairuotojai grįžta namo, išgeria alkoholio ir tik tuomet iškviečia pagalbą ar laukia, kol juos suras policija, teigdami, jog buvo blaivūs avarijos metu.
Teisiškai, alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau jeigu vairuotojas randamas tik po kelių valandų ar net dienų, įrodyti jo girtumą eismo įvykio metu tampa praktiškai neįmanoma.
Žmonės nusprendžia bėgti ir dėl psichogologinio aspekto
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Tokiais atvejais gali suveikti prigimtiniai išgyvenimo instinktai, kurie verčia bėgti iš pavojingos situacijos.
Avarija, ypač jei jos metu žūva ar sunkiai sužalojami žmonės, gali būti itin traumuojantis įvykis. Pirmoji instinktyvi reakcija dažnai būna pabėgimas – ne todėl, kad žmogus nori nuslėpti savo veiksmus, bet todėl, kad jis nesugeba iš karto apdoroti informacijos ir priimti racionalaus sprendimo.
Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją. Jis slopina žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai. Todėl neblaivūs vairuotojai dažniau pasirenka pabėgimą, manydami, kad taip pavyks išvengti atsakomybės.
Vis dėlto, pasak psichologo, kai kurie žmonės bėga ne iš baimės ar šoko, o dėl savo asmeninių savybių – jie turi mažiau empatijos, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir sąmoningai nusprendžia nesilaikyti įstatymų.
Kokios bausmės laukia bėgančių vairuotojų?
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojai, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, gali sulaukti griežtų sankcijų.
Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužeistų žmonių ar didelės materialinės žalos, pažeidėjui gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda. Be to, jam gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų.
Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Tokiais atvejais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Jei bėgimas iš įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nukentėjusysis laiku nesulaukia medicininės pagalbos, teismas gali skirti maksimalią bausmę.
Ekspertai pabrėžia, kad viena iš geriausių priemonių kovojant su pabėgimais iš eismo įvykio vietos yra neišvengiamos atsakomybės užtikrinimas. Jei vairuotojai supras, kad jie bet kuriuo atveju bus surasti, mažės ir pačių pabėgimų skaičius.
Policija ir toliau aktyviai tiria tokius atvejus, pasitelkia vaizdo stebėjimo kameras ir liudininkų parodymus, siekdama užtikrinti, kad nė vienas pabėgęs vairuotojas neliktų nenubaustas. Tai – ne tik teisingumo, bet ir eismo saugumo klausimas.
