Įspėjama: sekso žaislai su „Bluetooth“ ryšiu gali tapti piktavalių taikiniu
Regis, technologijos tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi – taip pat ir miegamajame…
Tiesa ta, jog nuotoliniu būdu valdomi sekso žaisliukai smarkiai išpopuliarėjo. Ne paslaptis, kad nemažai daliai porų tenka bendrauti per atstumą. Išmanieji žaislai savo ruožtu leidžia praplėsti intymaus bendravimo ribas: vienas gali naudoti intymų žaislą, o kitas, būdamas kitame pasaulio gale – jį valdyti. Šiai fantazijai įgyvendinti užtenka gero „Wifi“ ryšio.
Tačiau daugelis nesusimąsto, kad pašalinis asmuo gali gauti prieigą tiek prie viso vyksmo ir intymių detalių, tiek prie asmeninės informacijos.
Dauguma nuotoliniu būdu valdomų sekso žaisliukų veikia naudojant specialias programėles ar interneto platformas, kuriose vartotojai turi sukurti paskyrą, patvirtinti savo amžių ir sutikti su naudojimo sąlygomis. Tokie saugumo mechanizmai dažniausiai sukurti siekiant užtikrinti, kad prie žaisliukų neprisijungtų nepilnamečiai ar kiti nepageidaujami asmenys. Tačiau techninės galimybės negarantuoja šimtaprocentinio saugumo.
Teoriškai, jei vaikas turėtų prieigą prie suaugusiųjų telefono ar kito įrenginio, ant kurio yra įdiegta valdymo programėlė, jis galėtų pasiekti žaisliuko valdymo funkcijas. Dėl to svarbu užtikrinti įrenginio saugumą naudojant slaptažodžius ar kitus užraktus, taip pat neleisti vaikams naudotis įrenginiais, kuriuose įdiegtos tokios programėlės. Galima naudoti ir papildomas apsaugos priemones – pasirinkti gaminius, kurių valdymui reikalingas specialus kodas ar papildomas autentifikavimas. Tačiau kad ir kokios apsaugos bebūtų, intymiems žaidimams skirtos technologijos ne tik kelia naujų įspūdžių, bet ir vis daugiau grėsmės dėl kibernetinių atakų[1].
Kibernetinės atakos gali perkaitinti prietaisą
Nuotoliniu būdu valdomi sekso žaisliukai yra naujas, dar niekur nematytas, todėl daugeliui itin jaudinantis porų bendravimo būdas[2]. Tačiau, kaip paaiškėjo, prie pastarųjų gali prisijungti svetimi asmenys. Ši problema tiek išaugo, kad sujudo Didžiosios Britanijos vyriausybė.
Sakoma, esą kibernetinės atakos gali sukelti fizinę žalą. Pavyzdžiui, mokslo, inovacijų ir technologijų departamento atliktas tyrimas rodo, kad kibernetinės atakos gali sukelti prietaiso perkaitimą.
Be to, sekso žaislai naudoja „Bluetooth“ technologiją, per kurią gali įsilaužti piktavaliai. Nepaisant to, jog nuotoliniu būdu valdomi sekso žaisliukai sukurti taip, jog prietaisą galima naudoti vienoje vietoje, jį gali pradėti valdyti svetimas žmogus. Dėl to virtualia realybe ir dirbtiniu intelektu (DI) varomi įtaisai kelia susirūpinimą[3].
Kibernetinės atakos atskleidžia asmeninę informaciją – pavardę, seksualinę tapatybę ir kt.
Žala apima asmeninės informacijos atskleidimą, pavyzdžiui, vardą, pavardę, seksualinę ar lytinę orientaciją, seksualinių partnerių sąrašus, informaciją apie prietaiso naudojimą arba intymias nuotraukas bei vaizdo įrašus.
„Sekso žaislų ir technologijų derinys turi keletą silpnų vietų, dėl kurių galima sukelti žalą nieko nežinantiems vartotojams“, – priduriama tyrime. Sakoma, esą pagrindinis techninis pažeidžiamumas apima „Bluetooth“ ryšį, susiejantį programėlę su išmaniuoju įrenginiu.
Iš tiesų, nors technologijų era turi savų privalumų, intymus bendravimas, susietas su virtualia realybe – kameromis, mikrofonais ir DI balso analize – apsaugomas gana sunkiai. Todėl susieti įrenginį, turintį „Bluetooth“, gali netgi vaikas, galiausiai pradėdamas matyti tai, ko išvysti nederėtų.
Vaikams skirtiems išmaniesiems žaislams taip pat gresia pavojus
Ataskaitoje teigiama, kad ne tik sekso žaislai gali būti prieinami piktavaliams. Teigiama, esą vaikams skirti išmanieji žaislai taip pat gali būti prieinami bet kam – tokiu pačiu principu kaip ir sekso žaislai.
Mokslo, inovacijų ir technologijų departamento atstovas spaudai sakė:
„Jungtinėje Karalystėje jau galioja viena iš patikimiausių pasaulyje gaminių saugumo sistemų“. Tuo tarpu moksliniai tyrimai gali padėti nustatyti naujas pažeidžiamumo sritis. Tikinama, jog ir toliau bus stiprinama kibernetinė apsauga, kad apsaugoti Didžiosios Britanijos gyventojus. Dar šiais metais turi būti pateiktas Kibernetinio saugumo ir atsparumo įstatymas.
Lietuvoje kibernetinės apsaugos stiprinimas gaminių saugumo sistemose taip pat reikalauja tiek investicijų, tiek technologinio progreso, tiek visapusiško bendradarbiavimo. Šalis, kaip Europos Sąjungos narė, dalyvauja ES finansuojamuose projektuose, skirtuose kibernetiniam saugumui stiprinti. Valstybinės institucijos, tokios kaip Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), gauna lėšų iš nacionalinio biudžeto bei ES struktūrinių fondų. Daugelis Lietuvos verslų, ypač bankai, IT įmonės ir energetikos sektoriaus dalyviai, investuoja į kibernetinės saugos sprendimus. Kita vertus, nors saugos mechanizmai apima daug sričių, dėl galutinio rezultato neretai kyla abejonių.
Žinoma, kad per pastaruosius kelis metus Lietuvoje užfiksuota keletas reikšmingų kibernetinių incidentų, kurie parodė, jog kibernetinių grėsmių mastas auga – pradedant masine ataka prieš valstybines institucijas ir infrastruktūrą, baigiant finansinių institucijų duomenų nutekėjimu.
