Nuo 2025 m. – baudos už dujų balionus butuose
Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai nebegalės būti naudojami[1]. Tai numato Energetikos ministerijos parengtas suskystintų naftos dujų (SND) balionų, naudojamų daugiabučiuose namuose, pakeitimo 2019–2024 metais veiksmų planas[2]. Pagal jį, SND balionai maistui gaminti trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose turi būti pakeisti į kitą saugią energijos rūšį. Kitu atveju, gyventojams gali grėsti baudos.
Atsisakant dujų balionų naudojimo virtuvėje, gyventojai kviečiami rinktis: toliau naudoti dujas ir jungtis prie centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų arba rinktis elektrą. Gyventams renkantis, jiems skiriama ir valstybės parama dujų sistemos ar elektros instaliacijos įrengimui, taip pat ir naujos saugesnės viryklės įsigijimui.
Remiantis Energetikos ministerijos duomenimis, tokiai paramai gyventojams šiais metais yra skiriama 3,8 mln. eurų, o parama jau pasinaudojo trys ketvirtadaliai daugiabučių, kurių gyventojai naudojosi dujų balionais. Energetikos ministerijos duomenimis, per 4 metus su valstybės parama dujų balionų atsisakė daugiau kaip 32 tūkst. butų[3].
Parama vienam butui sieks iki 726 eurų: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų. Kompensuojamos ir daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus, susijusius su daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimu ar pertvarkymu ir viryklių įsigijimu.
Parama skirta tik aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių arba dviejų aukštų daugiabučių, kurių palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojams, kurie maistui ruošti naudoja SND balionus.
Dujų balionų daugiabučiuose jau nebeliko Joniškio, Kelmės, Elektrėnų, Jonavos rajonų savivaldybėse. Pagal šių metų sausio 1 d. duomenis, dujų balionai tebenaudojami dar 508 daugiabučiuose, kuriuose jų naudojimo būtina atsisakyti.
O sparčiai įgyvendinant šiuos pokyčius piliečiams primenama, kad nuo 2025 m. už dujų balionus daugiabučių namų gyventojai gali sulaukti ir baudų – jos siektų nuo 60 iki 140 eurų[4]. Už pakartotinius pažeidimus baudos didės. Be to, seimui priėmus akcizų įstatymo pokyčius, nuo kitų metų dujų balionai gyventojams brangs. Kainos turėtų augti maždaug 50 procentų.
Bute sprogę dujų balionai gali atnešti didelę nelaimę
Liepos pradžioje Šiaulių miesto tarnybos skubėjo į įvykio vietą, kur viename daugiabutyje sprogo balionas. Ugniagesiams atvykus, paaiškėjo, kad sprogo įkaitęs sprogo ant palangės paliktas dujų balionas[5]. Vasarį Šakiuose, daugiabučiame name, taip pat sprogo dujų balionas, nukentėjo gyventojas[6]. Sausį Panevėžyje bute sprogo dujų balionas, incidento metu išvirto butus skirianti vidinė siena, langai dužo net priešais esančiame name, nukentėjo sprogusio buto šeimininkas[7].
Ekspertai teigia, kad dujos balione yra itin suspaustos ir dėl to kyla sprogimo rizika.
„Suskystintų naftos dujų balione yra iki 21 kilogramų dujų, kurių slėgis yra 16 barų. Tai potencialiai didelis pavojingų faktorių derinys, nes įprastai daugiabučiuose namuose įrengiamos suskystintų arba gamtinių dujų sistemos, kuriose slėgis neviršija 0,3 barų“, – teigia Energetikos ministerija[8].
Pabrėžiama, kad dujų balionus naudoti daugiabučiuose yra pavojinga ir todėl, kad neretai gyventojai elgiasi neatsargiai, nepaiso teisės aktų ir saugumo reikalavimų, rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata, saugumu.
Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) atstovų teigimu, daugumoje prekybos vietų parduodami techniškai tvarkingi dujų balionai, bet kai kuriais atvejais pažeidimų išvengti nepavyksta. Dėl to, pirkėjai turi atidžiai stebėti, ar ant dujų baliono yra nurodytos atlikto ir būsimo patikrinimo datos, ar balionas paženklintas patikrą atlikusios įmonės ženklu. Deja, šį faktą žino ne visi gyventojai[9].
Be to, piliečiai patys negali pildyti dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų degalinėse, asmuo taip pat turi įvertinti, ar geba pats tinkamai prijungti dujų balioną prie viryklės, o dujų pardavėjas privalo perspėti dujų pirkėją, kaip jį saugiai transportuoti ir pajungti.
Vis dėlto, patiems jungti balioną nerekomenduojama, o taip pat būtina žinoti, kad jų negalima statyti rūsiuose ir tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių. Balionas turi būti toje pačioje patalpoje, kur sumontuoti ir prie jų pajungti dujiniai prietaisai.
Patys žmonės turi imtis visų atsargumo priemonių
Jeigu savo namuose pajutote stiprų dujų kvapą, būtina užsukti dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejungti elektros prietaisų ir jungiklių. Nešant balioną į patalpą, ant ventilio turi būti užsukta aklė. Viryklės degikliai irgi turi būti užsukti[10].
Jungiant dujų balioną yra draudžiama jį tikrinti uždegus degtuką ar žiebtuvėlį. Uždegus vieną dujinės viryklės degiklį, užsukamas baliono ventilis ir įsitikinama, kad dujų tiekimas nutrauktas. Svarbu, kad degiklis degtų ryškia mėlyna liepsna. Jeigu dega raudona liepsna, tai rodo, kad tiekiama labai daug dujų. Jeigu viršuje mėlyna liepsna, o apačioje jos nematyti – per daug oro.
Dujų balionas turi būti patalpoje, esančioje aukščiau žemės. Laikant jį žemiau, dujų nuotėkio metu gali įvykti sprogimas, nes propanas ir butanas yra sunkesni už orą, todėl kaupiasi palei žemę. Turintiems automobilius su dujų įranga, patartina jų nelaikyti garažuose, kuriuose yra duobės. Nutekėjus dujoms, tokiame garaže gali įvykti sprogimas. Kai garažas įrengtas žemiau, geriausia išeitis – įrengti ventiliaciją. Be to, namuose ir garaže būtina turėti ir didesnės talpos gesintuvą, kuriuo galima užgesinti nedidelį gaisrą.
Vis dėlto, atsargumas būtinas ne tik kalbant apie dujinius balionus. Nelaimių, kurios susijusios su elektros instaliacijos gedimais, taip pat nestinga. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenys rodo, kad pernai gaisruose žuvo 100 žmonių, o daugiausiai jų kyla dėl neatsargaus rūkymo, taip pat ir su elektra, siejamų gedimų.
25 gaisrai pernai kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi ir dėl sprogimo, 5 – dėl kitų priežasčių.
