Dujų balionams pakėlė akcizus, tačiau tai – tik viena atgrasymo priemonė
Seimas dar pernai priėmė Akcizų įstatymo pataisas, pagal kurias jau nuo sausio pirmosios dienos panaikinta akcizo lengvata naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Dėl to gerokai pabrango dujų balionai, apie tai jau atskira eilute pirkimo kvituose pirkėjus informuoja kai kurios degalinės. Akivaizdu, kad valdžia visomis išgalėmis bando gyventojus priversti pereiti prie elektros energijos – tam pasitelkiamas ne tik kainų auginimas, bet ir nelaimės, kuriomis manipuliuojant bandoma įtikinti žmones atsisakyti dujų balionų.
Suskystintomis dujomis prekiaujantieji prekybininkai dar kurį laiką tikėjosi, kad akcizo lengvatos naikinimas tėra piktavališkas gandas. Ir vis dėlto teko pripažinti, kad tai – ne gandas, o dabartinės valdžios politika. Mintis, kad akcizo didinimas tiesiog tėra žingsnis, kuriuo visuomenė stumiama į elektros energetikų glėbį, atrodo, buvo teisinga.
„Šį mokestį daugelis suprato ne kaip taršos mažinimo priemonę, o kaip nuobaudą didžiajai daliai Lietuvos regionų gyventojų, apmokestinant juos papildomai. Jiems net neturint kito energijos šaltinio pasirinkimo, tik priverstinai elektros energiją, nes, gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje iš esmės yra išvystyta tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – pranešime spaudai teigė AB „Suskystintos dujos“ generalinis direktorius Valdas Budukevičius.
Ir iš tiesų, galima kelti klausimą, kokį gi interesą valdžia turi, kad žmonės rinktųsi elektrą, o ne dujas? Gal susiję tai, kad šalis turi didžiąją dalį „Ignitis grupės“ akcijų, o pati įmonė pastaraisiais metais skaičiuoja rekordinius pelnus? Įdomu, kaip tie pelnai pasikeis po to, kai akcizas dujoms vėl buvo grąžintas?
„Tiek Prezidento, tiek Seimo narių deklaruojama, kad stengiamasi mažinti socialinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir rajonų, o daroma atvirkščiai. Tiek buitinius balionus, tiek centralizuotus SND dujų tinklus naudoja rajoniniai miesteliai, kur gyvena didžioji dalis pagyvenusio amžiaus žmonių ir likę be išsikėlusių į didmiesčius ar emigravusių vaikų seneliai, kurie ir apmokestinami akcizu, o didžiųjų miestų gyventojai, kur pragyvenimo lygis ženkliai aukštesnis, naudojantys gamtinės dujas akcizo nemokės nes gamtinėms dujoms akcizo moestis bus tik simbolinis, galima sakyti nėra.
Varganai gyvenantys rajonų gyventojai, taupė, investavo į katilus, šildymo sistemą, o mokės kainą kurios negalėjo prognozuoti. Ar mes siekiama kad vėl būtų daromas žingsnis atgal? Vėl nešiotų malkas ir anglis?“, – retoriškai klausia V. Budukevičius.
Jis priduria, kad keista, kai šalis siekia energetinės nepriklausomybės, tačiau blokuoja energiją, kurios šaltiniai randami pačioje Lietuvoje.
Sprogo dujų balionas – dar viena priežastis atsisakyti suskystintų dujų
Įvykusi nelaimė, kai Panevėžyje daugiabučiame name įvyko suskystintų dujų baliono sprogimas, tapo dar viena priemone, kaip žmones dar stipriau pastumti elektros tiekėjų link. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nedvejodamas šią liūdną įstoriją pasikinkė tam, kad žmonėms būtų dar daugiau spaudimo pereiti prie elektros maisto ruošoje.
Na, ir namus šildykimės elektra, ir maistą gaminkime, o jei elektra dings, galėsime vidury žiemos ant žvakės suledėjusį vandenį pašildyti…
Ministras teigia, esą vis daugiau gyventojų supranta, kuo rizikuoja namuose naudodami suskystintų dujų balionus.
„Gyventojai jau ketverius metus turi galimybę gavę finansinę valstybės paramą tai padaryti. Ir daug namų ūkių ja pasinaudojo. 1500 iš 2000 daugiabučių, naudojusių nesaugius dujų balionus, juos pakeitė elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis“, – teigia aplinkos ministras[2].
Nelaimės su dujų balionais įvyksta, kai pastarieji būna techniškai netvarkingi
Ministro logika, pasitelkiant nelaimę sakyti, kad laikas atsisakyti dujų balionų, yra keistoka. Vis dėlto – kiek žmonių sužeidžiama ir žūsta keliuose dėl automobilių, tad gal ir jų atsisakykime?
Juo labiau, kad nelaimių su dujų balionais būna, tačiau dažniausiai tada, kai pastarieji yra techniškai netvarkingi. Na, tada, jei jau sprogsta netvarkingi dujų balionai, atsiminkime, kiek nelaimių nutinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos? Gal ir jos tada verta atsisakyti?
Tik, kuo tada tuos namus šildysime ir kaip maistą gaminsime…
„Per metus įvyksta 2–3 nelaimės dėl SND balionų sprogimo, kurių pasekmės labai skaudžios.
Techniškai netvarkingų ir nustatytų reikalavimų neatitinkančių SND balionų eksploatavimas buityje gali sukelti labai liūdnas pasekmes vartotojams ir jų turtui, todėl bendrais institucijų veiksmais tikimės kiek įmanoma sumažinti šią riziką vartotojams“, – sako VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė[2].
„Norint įsigyti dujas ir turėti techniškai tvarkingą dujų balioną, rekomenduojame pirkėjams atkreipti dėmesį, ar ant dujų baliono yra nurodytos atlikto ir būsimo patikrinimo datos – baliono techninė patikra atliekama ne rečiau kaip kas 10 metų, – ar balionas paženklintas patikrą atlikusios įmonės ženklu“, – sako Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas Jurgis Dumbrava.
Be abejonės, svarbu, kad žmonės būtų sąmoningi ir suvoktų, kad suskystintos dujos, eksploatuojamos neatsargiai, gali sukelti dideles nelaimes. Dėl to patiems pildyti dujų balionų negalima, taip pat reikia įsivertinti, ar žmogus pats sugebės pajungti dujų balioną prie viryklės. Nesant tikram ar tikrai mokėsite tai padaryti, geriau jau paprašyti specialisto pagalbos.
Tiesa, dujų pardavėjas privalo perspėti dujų baliono pirkėją, kaip jį saugiai transportuoti ir pajungti, įteikti jam dujų baliono eksploatavimo atmintinę ir tarpinę, kurią būtina keisti kiekvieną kartą jungiant kitą balioną[3].
Pernai dalį gaisrų sukėlė netinkama elektros instaliacija
Jei kasmet dėl netinkamo suskystintų dujų balionų eksploatavimo įvyksta 2-3 nelaimės, tai nelaimių, sietinų su elektros instaliacijos gedimais, būna daugiau. Štai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenys rodo, kad pernai gaisruose žuvo 100 žmonių. Daugiausiai gaisray kyla dėl neatsargaus rūkymo, tačiau nemažai ir dėl kitų, dažnai, su elektra, siejamų gedimų.
„25 gaisrai pernai kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi ir dėl sprogimo, 5 – dėl kitų priežasčių“, – rašoma metinėje statistikoje[4].
