Pokyčiai prasideda nuo mūsų – ne nuo politikų
Verslininkas, investuotojas ir strategas Nerijus Cibulskis sako, jog norint Lietuvoje gyventi gerai, reikalingas pokytis. Kaip vieną iš esminių sąlygų pabrėžia būrimąsi į bendruomenes, kurioms būtina išsikelti konkrečius tikslus. Tikina, esą žmogus keičiasi tik tada, kai patiria nesėkmę. Iš tiesų, didžiausias gyvenime krizes pašnekovas įvardija kaip motyvaciją augti, o šeimą, kurioje auga vaikai – kaip pagrindinį mokytoją. Sąmoningus žmones, anot jo, išugdo sąmoningi tėvai; tuo tarpu mokykla daro tik minimalią įtaką.
Daugelis iš mūsų, verslininko teigimu, žaidžiame dėl trijų pagrindinių prizų – valdžios, pinigų ir pripažinimo. Žvelgdamas į Amerikoje vykstančias permainas, kurias inicijuoja šalies prezidento Donaldo Trumpo administracija, pastarasis mato visame pasaulyje vykstančius „atsinaujinimo procesus“. Tačiau kad Lietuva būtų kuo mažiau paveiki, N. Cibulskio manymu, reikia teisingo visuomenės įsitraukimo į valstybės valdymą, kurio šiuo metu pritrūksta. Piliečiai neva pernelyg susitelkę į savo ego, ant pjedestalo iškeldami asmeninius tikslus ir numodami ranka į visuomeninius.
Kita vertus, džiaugiasi, jog tautiečius, kaip ir jį patį, „pažadino“ karantinas, pakeisdamas mąstymą bei įkvėpdamas drąsos. Tačiau pabrėžia, kad, norint pokyčių, reikia juos inicijuoti.
Eilinis pilietis gali sukurti didesnį pokytį, nei politikas
Pašnekovas tikina, jog nemaža dalis lietuvių nori pokyčių geresnio gyvenimo link, tačiau prie jų prisidėti neskuba. Drąsindamas tautiečius sako, kad reikia komunikauti tarpusavyje. Tik taip išgvildenamos naujos idėjos.
„Dauguma žmonių vengia pokyčio, nes bijo susidurti su savo baimėmis“, – tikina pastarasis, pabrėždamas, kad jie sunerimsta per vėlai – tada, kai „kišami nagai į piniginę“.
Užginčija ir teorijas, esą demokratijos valdymo forma Lietuvoje neveikia. Sako, jog šalies valdžią galima keisti procedūriniu būdu – taip sakant, jos „nešaudant“. Kita vertus, kiek į šią sistemą investuojame, tiek, pastarojo teigimu, ir turime.
„Lūkestis, kad politikai pagerins gyvenimą – bergždžias“, – samprotauja verslininkas, ragindamas imtis veiksmų.
„Didis iššūkis – suburti žmones, kurie ideologiškai palaikytų procesą ir matytų tame prasmę“, – priduria jis.
Skirtingos ideologijos ir kompromiso ieškojimas – raktas į sėkmę
N. Cibulskis mano, kad valstybė pasikeistų, jeigu į ją kiekvienas pilietis žiūrėtų kaip į savo kiemą. Tačiau tiek pandemija, tiek Ukrainoje vykstantis karas dalį žmonių neva patalpino atskiruose burbuluose. Kita vertus, kiekvienas iššūkis slepia pamoką. O skirtingos nuomonės moko diplomatijos. Toks požiūris yra ir bendruomenės „Lietuvos restartas“, kurią jis subūrė, pagrindas.
Pasak vyro, kol asmuo save suvokia tik kaip fizinį kūną – kankinasi, pykstasi ir skaldosi. Tačiau gyvenimas yra žaidimas, kurio esmė – kompromisas.
Panašios nuomonės laikosi ir kalbėdamas apie sprendimus, priimtus pandemijos laikotarpiu. Jis mano, kad dalis politikų iš tos patirties pasimokė, tad jų teisti negalima. Prieštarauja ir tam, jog sistema bijo protingų žmonių. Esą ne visi asmenys, atvirai reiškiantys nuomonę, yra „užbaninami“ ir engiami. Taip neatsitiks, jei nuomonė bus pateikiama formalesniu, „aptakesniu“ būdu. Aktyviai komunikuodamas viešoje erdvėje, tikina niekuomet nebuvęs identifikuotas kaip valstybės priešas.
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
