Artritas yra lėtinė liga, kuri apsunkina kasdienį judėjimą ir įprastą veiklą
Artritas yra dažna liga, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Tai lėtinė liga, sukelianti sąnarių uždegimą ir galinti sukelti skausmą, sustingimą ir patinimą. Sergantiesiems artritu kasdienė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas, sėdėjimas ir stovėjimas, gali tapti labai sudėtinga. Tačiau judėjimas yra labai svarbus sąnarių sveikatai ir bendrai savijautai palaikyti[1].
Artritas yra bendras terminas, kuriuo apibūdinama daugiau kaip 100 skirtingų sąnarių ligų, sukeliančių skausmą, sustingimą ir patinimą. Dažniausiai pasitaikantys artrito tipai yra osteoartritas, reumatoidinis artritas ir psoriazinis artritas.
Osteoartritą sukelia sąnarių susidėvėjimas laikui bėgant, o reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema atakuoja sąnarius. Psoriazinis artritas yra artrito rūšis, kuria serga odos liga psoriaze sergantys žmonės. Ši liga yra automimunis sutirkimas, kuris pradeda veikti odą, o tada gali persikelti ir į sąnarius.
Artrito simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Simptomai gali būti šie: skausmas, patinimas, sustingimas ir sumažėjęs pažeisto (-ų) sąnario (-ų) judrumas. Laikui bėgant artritas gali sukelti sąnarių pažeidimus, deformaciją ir neįgalumą.
Judėjimo svarba artritu sergantiems pacientams
Nors tai gali atrodyti nelogiška, judėjimas yra labai svarbus sergantiesiems artritu. Mankšta ir judėjimas gali padėti palaikyti sąnarių sveikatą, sumažinti skausmą ir sustingimą bei pagerinti bendrą savijautą. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali padėti reguliuoti svorį, o tai gali sumažinti sąnarių apkrovą[2].
Dėl neveiklumo artrito simptomai gali dar labiau sustiprėti, nes sąnariai tampa sustingę ir skausmingi. Dėl to gali susidaryti užburtas ratas, kai skausmo ir diskomforto baimė neleidžia judėti, o tai savo ruožtu sustiprina simptomus. Judėjimas taip pat gali padėti išvengti kitų su artritu susijusių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų bei nutukimo.
Yra daug judėjimo rūšių, kurios gali būti naudingos sergantiesiems artritu. Tai yra mažo poveikio pratimai, jėgos treniruotės ir tempimas. Nedidelio poveikio pratimai tai veikla, kuri pernelyg neapkrauna sąnarių. Nedidelio poveikio pratimų pavyzdžiai: vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas ir joga. Šie užsiėmimai gali padėti pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą, sustiprinti raumenis ir pagerinti lankstumą[3].
Jėgos treniruotės yra raumenų stiprinimas naudojant svarmenis arba pasipriešinimo juostas. Stiprūs raumenys gali padėti palaikyti ir apsaugoti sąnarius, sumažinti traumų riziką. Tačiau, norint išvengti traumų, būtina pradėti lėtai ir palaipsniui didinti pratimų intensyvumą.
Tempimo pratimai gali padėti pagerinti lankstumą ir judesių amplitudę. Tempimas taip pat gali padėti sumažinti sąnarių sustingimą ir skausmą. Švelnūs tempimo pratimai, tokie kaip jogos pratimai, gali būti ypač naudingi sergantiesiems artritu.
Jei sergate artritu, prieš pradėdami bet kokią naują mankštos programą, būtinai pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Judėjimo svarba yra didelė, bet skausmai ir nejudrumas sąnariuose gali apsunkinti bet kokią kasdienę veiklą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti sudaryti saugų ir veiksmingą mankštos planą, pritaikytą konkretiems jūsų poreikiams.
Ar golfas gali būti geras vaistas nuo artrito?
Artritas gali būti varginanti liga, kuri turi įtakos kasdieniam gyvenimui. Tačiau judėjimas ir mankšta gali padėti įveikti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Pasirinkę nedidelio poveikio pratimus, jėgos treniruotes ir tempimo pratimus, sergantieji artritu gali palaikyti sąnarių sveikatą ir sumažinti skausmą bei sustingimą.
Dažnai sakoma, kad geriau yra žaisti golfa nei kasdien vaikščioti. Pasirodo, kad golfas kaip sporto šaka gali būti puikus judėjimo sprendimas sergantiems artritu, teigia mokslininkai. Tyrėjai nustatė, kad osteoartritu sergantiems žmonėms, lyginant su bendra populiacija, golfas sumažino psichologinį stresą ir pagerino bendrą sveikatą[4].
Dažnai vyrų mėgstamas golfas yra sveikatą stiprinantis fizinio aktyvumo šaltinis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Golfas yra smagus, nebrangus ir visą gyvenimą trunkantis sportas, akivaizdžiai naudingas fizinei ir psichinei sveikatai. Taip teigė pagrindinis tyrėjas Bradas Stenneris, ergoterapeutas iš Pietų Australijos universiteto Fizinio krūvio, mitybos ir aktyvumo tyrimų aljanso.
Žmonėms, sergantiems osteoartritu, golfas padeda palaikyti sąnarių judesių amplitudę, jėgą ir ištvermę, taip pat prisideda prie psichinės sveikatos ir gerovės. Golfas taip pat siejamas su mažesniu lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, nutukimas ir širdies ligos, lygiu.
Nustatyta, kad tiek sergančių, tiek nesergančių osteoartritu golfo žaidėjų gyvenimo kokybė buvo geresnė, o psichologinio distreso, kuris yra nerimo ir depresijos rodiklis, lygis buvo gerokai žemesnis. Atrodo, kad golfas padeda pagerinti savijautą dėl daugelio veiksnių, įskaitant fizinius pratimus, bendruomenę, draugystę ir priklausymo jausmą.
Judrumo nebuvimas susirgus gali tik pabloginti būklę
Daugelis artritu sergančių žmonių apskritai nustoja sportuoti, tačiau artrito įtaka golfo žaidimui nėra žinoma. Šis tyrimas nagrinėjo naudą sergantiesiems artritu, o ne veiksnius, kurie gali būti kliūtis. Bent jau iš tokių išvadų atrodo, kad osteoartritu sergantieji gali ir toliau žaisti golfą, atsižvelgiant į palyginti nedidelį poveikį sąnariams, ir mėgautis jo teikiama nauda.
Atlikdami tyrimą Stenneris su kolegomis apklausė 459 golfo žaidėjus, sergančius osteoartritu. Tyrėjai nustatė, kad daugiau nei 90 % golfo žaidėjų savo sveikatą vertino gerai, labai gerai arba puikiai, palyginti su 64 % golfo nežaidžiančių bendrosios populiacijos atstovų.
Be to, tarp osteoartritu sergančių žmonių 22 % golfo nežaidžiančiųjų nurodė didelį arba labai didelį psichologinį stresą, palyginti su tik 8 % golfo žaidėjų.
Gali atrodyti nelogiška, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti osteoartritu sergančių žmonių savijautą, tačiau gydytojai būtent tai ir rekomenduoja. Kadangi osteoartritas yra degeneracinė sąnarių kremzlės, kuri užtikrina slydimą ir smūgių amortizaciją, liga, negalima tikėtis, kad pacientai geriau praneš apie savo skausmą, jei jie bus fiziškai aktyvesni[5].
Tačiau iš tikrųjų pacientai, sergantys artritu ir žaidžiantys golfą, apie artrito skausmą praneša rečiau nei tie, kurie nežaidžia, ir tai atitinka kitus tyrimus, kurie rodo, kad didesnis aktyvumas leidžia pacientams geriau susidoroti su osteoartritu.
Tyrėjai pridūrė, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti įveikti skausmą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rizikos veiksnius, pavyzdžiui, nutukimą. Golfas yra palyginti nedidelio poveikio sportas ir gali padėti palaikyti psichinę sveikatą ir bendrą savijautą, ypač jei vaikščiojate pėsčiomis ir nesinaudojate golfo vežimėliu.
Taip pat pažymima, kad kita mažo poveikio veikla, kuri gali būti tokia pat naudinga kaip golfas, yra joga, pilatesas, taiči, boulingas, piklbolas ir tiesiog pasivaikščiojimas. Šis tyrimas, kaip ir daugelis kitų, rodo, kad nedidelio poveikio fizinė veikla padeda pagerinti osteoartritu sergančių pacientų fizinę ir emocinę savijautą. Nepersistengiant ir nepertempiant raumenų galima nutolinti sveikatos būklės pablogėjimą.
