Nuolatiniai vakarėliai ar nemiga, neleidžianti užmigti kelias naktis iš eilės vargina imunitetą
Vienas vakarėlis ar išvyka, kurios metu nemiegojote yra nieko tokio, ar ne? Deja, ekspertai sako kitaip. Pasak mokslinių tyrimų, imunitetui šoką sukelia vos viena nemigo naktis. Jei nuolatos prastai išsimiegate arba kenčiate nuo nemigos, mėgstate vakarėlius ir naktis praleisti linksmindamiesi, turėtumėte pagalvoti apie savo sveikatą. Ilgainiui tokie įpročiai alina organizmą.
Imuninė sistema tai sudėtingas tinklas, saugantis organizmą nuo įvairių ligų. Ji turi du pagrindinius gynybos tipus: įgimtą imunitetą ir prisitaikantį imunitetą. Įgimtasis imunitetas užtikrina plačią apsaugą su keliais gynybos sluoksniais. Adaptyvusis imunitetas, arba įgytas imunitetas, vystosi laikui bėgant ir yra nukreiptas prieš konkrečias grėsmes.
Baltosios kraujo ląstelės, arba leukocitai, atlieka pagrindinį vaidmenį imuninės sistemos veikloje. Jie aptinka, atakuoja ir pašalina kenksmingus patogenus. Kai baltasis kraujo kūnelis atpažįsta svetimą įsibrovėlį, jis išskiria citokinus, baltymus, kurie signalizuoja kitoms imuninėms ląstelėms reaguoti. Kitos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, histaminas, sukelia uždegimą, dėl kurio atsiranda paraudimas ir patinimas.
Miegas yra labai svarbus gerai veikiančiai imuninei sistemai. Jis stiprina įgimtą ir prisitaikantį imunitetą, gerina reakciją į ligų antikūnius ir mažina alerginių reakcijų sunkumą. Tačiau miego sutrikimai, tokie kaip nemiga, miego apnėja ar sutrikęs miego režimas, gali susilpninti imuninės sistemos funkciją, todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijų[1].
Net ir trumpalaikis miego trūkumas trukdo kūnui kovoti su uždegiminiais procesais
Kai organizmas kovoja su infekcija, jis reaguoja padidėjusiu nuovargiu ir mieguistumu, todėl sergantys žmonės dažnai daugiau ilsisi. Imuninė sistema taip pat pakeičia miego režimą, padažnindama gilųjį miegą (3 stadijos NREM miegas), kad išsaugotų energiją ir veiksmingiau kovotų su infekcija.
Karščiavimas yra dar viena imuninė reakcija, padedanti organizmui kovoti su liga. Aukštesnė temperatūra suaktyvina daugiau imuninės apsaugos priemonių ir sukuria mažiau palankią aplinką patogenams. Kai kurie ekspertai mano, kad infekcijos metu vykstantys miego pokyčiai padeda palaikyti karščiavimą ir padidina organizmo gebėjimą kovoti su liga.
Naujas tyrimas atskleidė, kad viena naktis, kai trūksta miego, gali turėti rimtų pasekmių jūsų imuninei sistemai, praneša „Daily Mail“. Kuveite dirbantys mokslininkai nustatė, kad net trumpalaikis miego trūkumas didina uždegimą organizme, o tai gali susilpninti organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo ligų ir infekcijų.
Nors ilgalaikis miego trūkumas siejamas su tokiomis ligomis kaip nutukimas, širdies ligos ir antrojo tipo diabetas, šis tyrimas pabrėžia, kad net viena prasto miego naktis turi daugiau tiesioginių pasekmių, nei manyta anksčiau. Dasmano diabeto institute atliktame tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, kaip miego trūkumas veikia monocitus, baltuosius kraujo kūnelius, gyvybiškai svarbius imuninei funkcijai[2].
Įprastai miegas padeda mažinti kraujospūdį ir skatina kraujagyslių atsipalaidavimą, o tai labai svarbu bendrai sveikatai. Tačiau kraujo tyrimai parodė, kad šie natūralūs procesai sutriko dalyviams, kurie nemiegojo. Tyrimui vadovavusi daktarė Fatema Al-Rashed įspėjo apie didėjantį pavojų sveikatai:
Ji teigė, kad dėl technologijų, ilgų darbo valandų ir besikeičiančio gyvenimo būdo vis dažniau sutrinka miegas: „Tai turi didelį poveikį sveikatai“, sakė medikė. „Mūsų tyrimas pabrėžia, kad imuninei sveikatai svarbu teikti pirmenybę miegui.“
Kovojantiems su nuolatiniais sveikatos sutrikimais geri miego įpročiai yra gyvybiškai svarbūs
Tyrime dalyvavo penki sveiki dalyviai, kurie buvo stebimi 24 valandas, kurias praleido be miego. Jų kraujo mėginiai buvo tiriami prieš eksperimentą ir po jo. Rezultatai parodė, kad vieną naktį prasleidus be tinkamo miego pasikeitė jų monocitų profiliai, padaugėjo neklasikinių monocitų, imuninių ląstelių, kurios aptinka uždegimą ir reaguoja į jį.
Nors uždegimas yra natūralus gynybos mechanizmas, ilgalaikis ar per didelis uždegimas, nuolatiniai uždegiminiai procesai kūna, gali pažeisti audinius ir sutrikdyti imuninės sistemos funkciją. Žurnale „The Journal of Immunology“ mokslininkai paragino atlikti tolesnius tyrimus, kaip miego kokybė veikia imunines reakcijas, ypač atsižvelgiant į nutukimą ir lėtines ligas.
Antrojo tyrimo, kuriame dalyvavo 237 įvairaus kūno svorio suaugusieji, dalyviai savaitę stebėjo savo miegą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad antsvorį turinčių ar nutukusių asmenų miego kokybė buvo prastesnė, o uždegimo lygis yra aukštesnis. Iš 38 analizuotų uždegiminių žymenų, 13 iš jų reikšmingai pakito tarp nutukusių dalyvių, palyginti su sveiko svorio dalyviais.
Tyrėjai tikisi, kad būsimuose tyrimuose bus ištirti šių imuninių pokyčių mechanizmai ir ar miego kokybės gerinimas galėtų padėti sumažinti uždegiminių ligų, tokių kaip nutukimas, diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos, riziką. Pasaulyje didėja susirūpinimas miego sveikata. Miego labdaros organizacijos (The Sleep Charity) 2023 m. atliktos apklausos duomenimis, vienas iš šešių britų kenčia nuo nemigos, tačiau 65 proc. jų niekada nesikreipia į gydytoją[3].
Prastas miegas siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant vėžį, insultą ir nevaisingumą. Tačiau ekspertai pažymi, kad prabudimas naktį ne visada reiškia nemigą. Dažniausios miego sutrikimų priežastys yra stresas, kofeinas, alkoholis, pamaininis darbas ir vėlavimas.
Kovojantiems su prastu miegu ekspertai rekomenduoja laikytis nuoseklaus miego grafiko, dieną būti aktyviems ir sukurti ramią, aplinką miegui. Nurodoma ir vengti ekranų, ypač kelios valandos iki miego. Taip leisite organizmui ramiai atsipalaiduoti ir pasiruošti poilsio laikui.
