Šiuolaikinio suaugusiojo gebėjimai dažnai prilygsta 10-mečiui
Neuromokslininkai turi liūdnų žinių šiuolaikinių technologijų fanatikams – pasirodo, kad dėl to, jog už mus didelę dalį veiksmų atlieka technika, žmogus praranda vis daugiau įgūdžių, o atmintis sparčiai prastėja. Vos kas penktas žmogus geba atlikti pradinukų lygio užduotis, o dažnas suaugęs neįveikia net 10-mečiui skirtos matematikos užduoties.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad dėl didžiulės technologijų įtakos žmogaus gyvenime pradėjo keistis net smegenų išvaizda, mat dalies šio organo funkcijų mes paprasčiausiai nebenaudojame. Būtent dėl šios priežasties šiuolaikinis žmogus greičiau ir sensta – aktyvūs senėjimo procesai prasideda nė nesulaukus 50-ties[1].
Vos per dešimtmetį labai suprastėjo žmonių atmintis, laiko planavimo ir loginiai įgūdžiai, o nuo to nėra apsaugoti nei Lietuvoje, nei likusioje pasaulio dalyje gyvenantys žmonės.
Tokia tendencija atsispindi ir kalbant apie suaugusiųjų gebėjimus spręsti pradinukams skirtas matematikos užduotis – pasirodo, kad šių dažnu atveju negeba išspręsti daugelis suaugusiųjų, kurių teksto suvokimo ir matematikos gebėjimai dažnai atitinka…. 10-mečių lygį.
Tai kuo gi čia dėtos naujosios technologijos? Šiuolaikiniam žmogui nebeprireikia skaičiuoti mintinai, įsiminti maršrutų, naudotis žemėlapiais… Kitaip tariant, nebelieka progų pamiklinti savo smegenų dalis.
Dėl plataus dirbtinio intelekto panaudojimo slopsta žmogaus gebėjimas priimti sprendimus savarankiškai
Pakistano ir Kinijos universitetų studentų atliktas tyrimas atskleidžia neigiamą dirbtinio intelekto (DI) poveikį žmogaus gebėjimams priimti sprendimus, tinginystei ir privatumui. Išanalizavę 285 studentų duomenis, tyrėjai nustatė, kad dirbtinis intelektas labai prisideda prie tinginystės (68,9 %), privatumo ir saugumo problemų (68,6 %) ir gebėjimų priimti sprendimus (27,7 %). Išvados rodo, kad dirbtinio intelekto užduočių automatizavimas didina priklausomybę ir kelia etinių problemų švietimo srityje[2].
Nors dirbtinio intelekto nauda švietimo sistemoje automatizuojant procesus yra neginčijama, nekontroliuojamas jo diegimas gali sukelti didelių problemų. Tyrime rekomenduojama imtis priemonių rizikai sumažinti, įskaitant etiškų dirbtinio intelekto sistemų kūrimą, sprendimų priėmimo priklausomybės ir šališkumo mažinimą ir griežtų saugumo protokolų užtikrinimą. O štai atsakingam dirbtinio intelekto naudojimui esą yra būtinas pedagogų ir studentų mokymas.
Mokslininkai nurodo, kad ateityje reikia atlikti tyrimus, jog būtų galima išnagrinėti kitas su dirbtiniu intelektu susijusias problemas švietimo srityje ir atlikti panašius tyrimus skirtinguose regionuose.
Nustatyta: žmogus du kartus savo gyvenime pasiekia senėjimo piką – sulaukęs 44 ir 60-ties metų
Žurnale „Nature Aging“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė du pagrindinius pagreitinto senėjimo etapus molekuliniame lygmenyje, kurie pasireiškia apie 44 ir 60 žmogaus gyvenimo metus. Stenfordo universiteto ir Nanyango technologijų universiteto mokslininkai beveik dvejus metus stebėjo 108 sveikus dalyvius ir analizavo jų RNR, baltymų ir mikrobiomų pokyčius.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad senėjimas vyksta ne palaipsniui, o staiga. Sulaukus 44 ir 60 metų, pagreitėja medžiagų apykaitos, raumenų struktūros ir audinių baltymų pokyčiai. Pavyzdžiui, šiais etapais ypač sumažėja kofeino ir alkoholio apykaita, o riebalų kaupimasis ir raumenų nykimas (sarkopenija) tampa ryškesni. Be to, sulaukus 60 metų, labai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų problemų ir antrojo tipo diabeto rizika.
Tyrime išryškėja panašūs vyrų ir moterų senėjimo dėsningumai, o tai leidžia manyti, kad pasiekus 55 metų amžiaus ribą atsiduriama bendrame pereinamajame taške, kuris nėra susijęs tik su menopauze. Mokslininkai rekomenduoja koreguoti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mažinti alkoholio kiekį, gerinti mitybą, sportuoti ir gerti daugiau vandens, ypač artėjant prie 40-60 metų amžiaus ribos.
Šis tyrimas pabrėžia tikslinių sveikatos priežiūros strategijų svarbą kritiniais senėjimo etapais, siekiant pagerinti ligų prevenciją ir bendrą gerovę.
Naujoji jaunuolių karta nebemoka nė įsisukti lemputės
Tuo tarpu menkstantys žmonijos sugebėjimai pernelyg stebinti neturėtų, mat dabar pasaulį užvaldyti pasiruošusi Z karta, kuri įpratusi, kad kiekvienas žmogus yra savo srities ekspertas, todėl jei esi programuotojas, gydytojas, ar kitas specialistas, neprivalai mokėti pasikeisti automobilio padangos ar įsisukti perdegusios lemputės.
Vyresnius žmones net stebina tokie naujosios kartos (ne)sugebėjimai, kuri pasiruošusi už tai, kad buities dalykus tvarkytų kitas žmogus, mokėti didžiulius pinigus. Negana to, dabar jau tapo įprasta ir nebegerbti anksčiau nusistovėjusių normų, susijusių su darbo santykiais. Štai šiuolaikiniai darbuotojai darbo vietoje pasirodo tada, kada patys to užsimano.
Keistai nustebino ir atlikta apklausa, po kurios paaiškėjo, kad net 1 iš 5 jaunų suaugusiųjų nežino, kas yra veržliaraktis, o beveik ketvirtadalis patikino, kad esant reikalui nemokėtų pasikeisti perdegusios lemputės, nes bijotų nukristi nuo kopėčių.
