Z karta: nemoka įsisukti lemputės, išsisiurbti automobilio, o įsidarbinę nepasirodo darbe

Katastrofiškai mažėjantys žmonijos sugebėjimai ir savarankiškumo stoka atsispindi Z kartoje

Neseniai „Halfords“ atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelis Z kartos atstovų vietoje to, kad tam tikrus kasdienius veiksmus išmoktų atlikti savarankiškai, mieliau samdosi darbuotojus ir moka jiems didelius pinigus už pačias paprasčiausias paslaugas, pavyzdžiui, perdegusios lempos pakeitimą ar automobilio salono išvalymą.

Tyrimas atskleidė keletą stulbinančių išvadų: vienas iš penkių jaunų suaugusiųjų nežinojo, kas yra veržliaraktis, o beveik ketvirtadalis prisipažino, kad nesugebėtų pakeisti lubų lemputės, dažnai remdamiesi pavojais, kylančiais naudojant kopėčias.

Tokia priklausomybė nuo samdomos pagalbos šiai amžiaus grupei kasmet kainuoja vidutiniškai 1 300 svarų sterlingų už darbus, kuriuos jie galėtų lengvai išmokti atlikti patys. Tuo tarpu vidutinis suaugęs Jungtinės Karalystės gyventojas panašioms paslaugoms išleidžia 622 svarus sterlingų, o 60-78 metų amžiaus žmonės – tik 253 svarus sterlingų^[1].

Tarp apklaustų jaunosios kartos atstovų mažiau nei du trečdaliai pareiškė, kad patys galėtų išsivalyti automobilį, o tuo tarpu didžioji dalis nurodė mieliau tą padaryti paprašanti tėvų. Be to, vienas iš penkių prisipažino, kad norėdami pakeisti lubų prožektoriaus lemputę iškviestų profesionalą.

„Halfords“ atstovas Andy Turbefieldas pabrėžė, kad šie rezultatai rodo, jog mažėja gebėjimas atlikti pagrindines praktines užduotis, ypač susijusias su judėjimu.

„Atrodo, kad ypač mažėja motorizavimo žinių, nes daugelis nenori imtis net pačių paprasčiausių užduočių, pavyzdžiui, pakeisti priekinio stiklo valytuvų“, – aiškino A. Turbefieldas.

Apklausa, kurioje dalyvavo 2 tūkst. žmonių, taip pat parodė, kad tarp kartų didėja praktinių įgūdžių atotrūkis. Z karta, paprastai apibrėžiama kaip 13-28 metų amžiaus asmenys, vis labiau pasikliauja užsakomosiomis paslaugomis, o vyresnės kartos atstovai tokias užduotis dažniausiai atlieka patys.

Naujosios kartos atstovai nėra patikimiausi įmonių darbuotojai – plinta tendencija praleisti pačią pirmą darbo dieną

Z karta taip pat pasižymi netradiciniu požiūriu į darbą ir nėra tokie atsakingi darbuotojai kaip kad jų tėvai. Tarp jaunų darbuotojų vis dažniau pastebima „karjeros viliojimo“ tendencija, kai jie priima darbo pasiūlymus, bet pirmąją darbo dieną neatvyksta ir apie tai neinformuoja darbdavio. Remiantis naujausia CVGenius ataskaita, 34 % Z kartos darbuotojų prisipažino praleidžiantys pirmąją darbo dieną, laikydami tai būdu užsitikrinti nepriklausomybę ir susigrąžinti profesinio gyvenimo kontrolę^[2].

Ši tendencija būdinga ne tik Z kartai, nes 24 % šios kartos atstovų taip pat nurodė praleidę pirmąją darbo dieną. Tačiau vyresnių kartų atstovai taip elgiasi daug rečiau. Daugeliui jaunų darbuotojų asmeninė gerovė yra svarbesnė už įmonės lūkesčius, o tai rodo, kad keičiasi darbuotojų keliami prioritetai savo darbo vietai.

O štai kol kai kurie jaunosios kartos atstovai išvis nepasirodo savo darbo vietoje pačią pirmąją dieną, kiti praktikuoja tokius „triukus“ kaip antai „tylus išėjimas iš darbo“ ir „kavos gėrimas“, kai atliekami tik būtiniausi darbai arba trumpam pasirodoma biure prieš pradedant dirbti nuotoliniu būdu. Tai rodo, kad jaunesni darbuotojai teikia pirmenybę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir nustato ribas, atitinkančias jų vertybes ir nesileidžia, kad sąlygas jų gyvenimui diktuotų darbdavys.

Šį pokytį dar labiau išryškina virusinis „TikTok“ vaizdo įrašas, kuriame Alice Raspin atsisakė 37,5 tūkst. JAV dolerių darbo pasiūlymo. Jos sprendimas nesutikti su mažai apmokamu darbu atspindi didėjantį Z kartos atstovų nenorą tenkintis pareigomis, kurios neatitinka jų finansinių ir asmeninių lūkesčių. Kadangi ši karta ir toliau meta iššūkį tradicinėms darbo normoms, įmonėms gali tekti iš naujo apsvarstyti savo požiūrį į įdarbinimą ir darbuotojų įtraukimą.

Jaunoji karta, siekdama nusimesti atsakomybę, į rimtus dalykus žvelgia pro humoro prizmę

Dažnai vyresnės kartos atstovų sarkastiškai pašiepiama Z karta dar yra žinoma tuo, kad rimtoms situacijoms įveikti dažnai pasitelkia juodąjį humorą. Po Los Andželo gaisrų daug jaunų žmonių kreipėsi į socialinę žiniasklaidą, kad išreikštų savo sielvartą su jiems būdingu humoru.

Viename virusiniu tapusiame „TikTok“ vaizdo įraše matomas jaunuolis, stovintis priešais išdegusią žemę, sarkazmo ir humoro fone skambant Ellie Goulding dainai „Burn“, o ugniagesius padrąsinantis širdies gestu^[3].

Tuo tarpu Nanavati Max Super Speciality ligoninės medicinos paslaugų direktorius Dr. Deepakas Patkaras aiškino, kad Z karta dažnai naudoja humorą kaip gynybinį mechanizmą, kad susidorotų su stresu ir nemaloniomis emocijomis.

Daugiau nei 95 % paauglių naudojasi socialine žiniasklaida, todėl humoristinis turinys pakeitė jų požiūrį į rimtus įvykius ir jie gali susidoroti su nemaloniomis situacijomis paslėpdami jos rimtumą po komedijos šydu.

Dr. Patkaras taip pat pažymėjo, kad turinio apie nelaimes skelbimas gali suveikti ir teigiamai sukurdamas bičiulystės jausmą arba priešingai, suveikti kontroliuojančiai. Nors toks elgesys gali atrodyti nejautrus, Z kartai tai gali būti būdas apdoroti emocijas. Tačiau jis įspėjo nuomonės formuotojus užtikrinti, kad jų skleidžiamas turinys nepakenktų tam tikrų situacijų rimtumo ir apimties suvokimui. Įstaigos vadovas taip pat paragino paauglius gerai apgalvoti savo ketinimus – ar jais siekiama didinti sąmoningumą, ar gauti daugiau dėmesio.