- Apie klimato kaitos problemas pranešantys straipsniai prieštarauja vienas kitam
- Karščio bangos ir įvairios stichijos yra natūralūs gamtos reiškiniai
- Dalis ekspertų kartoja, jog nėra jokios klimato katastrofos
Apie klimato kaitos problemas pranešantys straipsniai prieštarauja vienas kitam
Ar kada atkreipėte dėmesį į skirtingų naujienų portalų antraštes, kurie praneša apie esą rekordiškai šylantį klimatą? Įdomu tai, jog tokios niūrios naujienos dažnai prieštarauja viena kitai ir smarkiai prasilenkia su logika.
Apie klimato kaitą reguliariai rašo tikriausiai visi įmanomi populiariausi naujienų portalai. Kad ir į kokios šalies auditoriją būtų taikomasi, dauguma tokių straipsnių yra gan panašūs. Juose gąsdinama apie katastrofiškai besikeičiantį klimatą, įvairius gamtos kataklizmus ir kitas negandas. O vienas dažniausių būdų šiurpinti savo skaitytojus – tai kartoti, kad konkreti šalis ar žemynas šyla neįtikėtinu greičiu, taip pralenkiant visą likusį pasaulį.
Klimato kaitos entuziastams tokie straipsniai atrodo kaip rimtas įrodymas, kad visas pasaulis krypsta link visiškos katastrofos. Tačiau akylesni, į skirtingų valstybių antraštes kritiškiau žiūrintys žmonės jau pastebi, kad tokie straipsniai gali būti puikus išpūsto burbulo įrodymas. Skirtingi portalai jau ne vienerius metus mirgėte mirga nuo panašių pavadinimų, kurie įrodo žiniasklaidos ir kairiųjų organizacijų vykdomą cirką:
- „Kanada šyla greičiau nei likęs pasaulis. Kodėl?“ (CBC, 2019)[1]
- „Afrika šyla greičiau nei pasaulinis vidurkis: JT ataskaita“ (CBC, 2020)[2]
- „JAV šyla 60% greičiau nei visas pasaulis, Nacionalinis klimato vertinimas sako: „Mes nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia““ (Fortune, 2023)[3]
- „Mokslas yra nenuginčijamas: JAV šyla sparčiau nei pasaulinis vidurkis, sakoma ataskaitoje“ (The Guardian, 2023)[4]
- „Meksika šyla greičiau nei likusi planetos dalis“ (San Diego Red, 2021)[5]
- „Lotynų Amerika ir Karibai šyla greičiau nei pasaulinis vidurkis“ (Meteored, 2021)[6]
- „Nuo 1979 m. Arktis atšilo beveik keturis kartus greičiau nei visas pasaulis“ (Communications Earth & Environment, 2022)[7]
- „Azija šyla greičiau nei pasaulinis vidurkis, įspėja WMO“ (Health Policy Watch, 2024)[8]
- „Europa šyla dvigubai greičiau nei kiti žemynai, įspėja WMO“ (Jungtinės Tautos, 2023)[9]
- „Rusijos klimatas kaista greičiau nei visas likęs pasaulis“ (Newsweek, 2022)[10]
- „Kinija šyla greičiau nei likęs pasaulis: ataskaita“ (Hindustan Times, 2022)[11]
- „Suomija šyla greičiau nei likęs pasaulis“ (Helsinki Times, 2015)[12]
- „Australija šyla greičiau nei pasaulinis vidurkis“ (Statista, 2020)[13]
- „Pietų ašigalis šyla greičiau nei likusi Žemės dalis: tyrimas“ (DW, 2020)[14]
Taigi, jei tikėsime populiariais naujienų šaltiniais, visose šalyse ar žemynuose klimatas šyla greičiau nei visur kitur. O tai – su logika visiškai nesuderinamos kalbos. Tačiau panašu, jog laikomasi įžūlios idėjos, kad pakankamai ilgai ir garsiai kartojamas melas galiausiai priimamas kaip tiesa, nes to vis tiek niekas netikrina. Tokios antraštės tiesiog gąsdina skirtingų valstybių gyventojus ir ilgainiui priverčia juos tikėti viskuo, kas kalbama apie klimato kaitą. Dažnu atveju katastrofiškas antraštes rašo vyriausybių remiama ir kuo daugiau nuorodų paspaudimų siekianti žiniasklaida.
Karščio bangos ir įvairios stichijos yra natūralūs gamtos reiškiniai
Žmonės, skaitantys ne tik populiariausių žiniasklaidos priemonių straipsnius, kuriuose cituojami tam tikri palankūs mokslininkai, puikiai suvokia, kad dabartinės kalbos apie klimato kaitą kelia daug abejonių. Jie žino, kad mokslas nėra toks paprastas ir griežtai apibrėžtas, kai kalbama apie klimatą ir ateities prognozes.
Jie taip pat suvokia, kad kelios papjautos karvės, elektromobilių naudojimas ir kiti dabar kaip pagrindine išeitimi iš esą artėjančio pragaro pristatomi dalykai negali smarkiai paveikti klimato. O svarbiausia – kritiškai mąstantys žmonės puikiai supranta, kad nulinė anglies dioksido emisija apskritai vargu ar yra įmanoma.
Mėgstama kartoti, kad įvairias šalis alinančios karščio bangos ar įvairios nevaldomos stichijos yra akivaizdus klimato atšilimo įrodymas. Tačiau pažvelgus į Žemės klimatą ilguoju periodu, lengva pastebėti, kad pasaulyje būta visko: ir karštų, ir šaltų laikotarpių, taip pat įvairių stichinių nelaimių. O patys orai, net ir trumpuoju laikotarpiu, yra gan nenuspėjamas reiškinys.
Dalis ekspertų kartoja, jog nėra jokios klimato katastrofos
Verta pažymėti, kad apie tai kalba ir įvairūs specialistai. Vis daugiau mokslui nusipelniusių profesorių ir akademikų sako, kad galbūt pasaulis nėra tokioje pavojingoje situacijoje, kokią piešia žaliąsias idėjas „prastumti“ bandantys politikai bei klimato aktyvistai. Daugybė mokslininkų sako, kad jokios katastrofos nėra.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais net 1609 pasaulio mokslininkus vienijanti koalicija, kuriai priklauso ir du Nobelio premijos laureatai, pasirašė svarbią deklaraciją. Joje teigiama, kad „klimato kaitos padėtis nėra kritinė“ ir kad jie „griežtai nepritaria žalingai grynojo nulinio CO2 kiekio politikai“, kuri šiuo metu yra propaguojama beveik visame pasaulyje[15].
Dar 2019 metais panašų dokumentą pasirašė 500 žymių mokslininkų grupė. Dokumentas buvo nusiųstas Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui[16]. Jau tada buvo akcentuojama, kad klimato politika turi būti vykdoma taip, jog nenukentėtų pati žmonija. Tačiau panašu, kad šis dokumentas ir kiti dalies ekspertų raginimai taip ir liko praignoruoti.