Klimato krizė – mitas ar tikrovė? Per tūkstantį ekspertų pareiškė, kad jokios katastrofos nėra

Nobelio premijos laureatai skelbia, kad tragiška laikoma klimato kaitos situacija tėra melas

Klimato kaita pastaruoju metu viena populiariausių, tačiau kartu – ir labiausiai prieštaringų temų. Pasaulio lyderiai diskusijas šiuo klausimu įtraukia į savo politinę darbotvarkę, klimato kaitos aktyvistai apie tai kalba per masinius protestus, aplinkos apsaugos bei ekologijos naratyvas pastebimas ir masinėje medijoje.

Tačiau klimato atšilimas ir su tuo ateinantys ekstremalūs orai, nevaldomos stichijos yra siejami ir su įvairiomis teorijomis bei debatais, kuriuose teigiama, kad klimato atšilimo veiksmai nevyksta, tai tėra grynas pramanas, paskatintas piktų kėslų turinčių pasaulio galingųjų.

Vieni tokiais teiginiais tiki, kiti – ne, tačiau apie tai, kad pasaulis galbūt ir nėra tokioje pavojingoje situacijoje kaip dažnai siekiama pavaizduoti, vis dažniau kalba puikiai žinomi bei mokslui nusipelnę profesoriai ir akademikai.

Neseniai net 1609 pasaulio mokslininkus vienijanti koalicija, kuriai priklauso ir du Nobelio premijos laureatai, pasirašė deklaraciją, kurioje teigiama, kad „klimato kaitos padėtis nėra kritinė“ ir kad jie „griežtai nepritaria žalingai grynojo nulinio CO2 kiekio politikai“, kuri šiuo metu yra propaguojama beveik visame pasaulyje^[1].

Panašus dokumentas, kurį tuomet pasirašė apie 500 žymių mokslininkų grupė, dar 2019 m. buvo nusiųstas ir Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui^[2]. Jau tuomet buvo akcentuojama, kad klimato politika turi būti plėtojama taip, kad nenukentėtų pati žmonija. Vis dėlto, regis, kad šio raginimo sprendimų priėmėjai neišgirdo iki šiol.

Mokslininkai perspėja, kad klimato krizė – tik mitas

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginius apie tai, kad mūsų planeta šyla daug greičiau, nei buvo manyta anksčiau, o dėl to, jau visai netrukus mes galime susidurti su nuolatiniais gamtos stichijos šėlsmais ir kitais, žmonijai net mirtinais galinčiais tapti pavojais. Prie tokios isterijos prisideda ne tik pasaulio politikai, tačiau ir klimato aktyvistai, žinoma, ir patys mokslininkai.

Tačiau ne visi. Pavyzdžiui, neseniai daugiau nei 1 600 mokslininkų koalicija, kritikuojanti perteklinius, gasdinančius kolegų teiginius apie klimato kaitą, savo pusėn pritraukė Nobelio premijos fizikos srities laureatą Johną Clauserį. Jis pasirašė 2019 m. koalicijos parengtą deklaraciją, kuri teigia, kad „klimato nepaprastoji padėtis yra mitas“.

„Populiarus pasakojimas apie klimato kaitą atspindi pavojingą mokslo iškraipymą, kuris kelia grėsmę pasaulio ekonomikai ir milijardų žmonių gerovei. Klaidingas klimato mokslas metastazavo į masinį šokiruojantį žurnalistinį pseudomokslą. Savo ruožtu pseudomokslas tapo atpirkimo ožiu dėl daugybės kitų nesusijusių blogybių. Jį skatino ir plėtė panašiai klaidingi verslo rinkodaros agentai, politikai, žurnalistai, vyriausybinės agentūros ir aplinkosaugininkai“, – teigia Nobelio premijos laureatas J. Clauseris^[3].

J. Clauseris tapo antruoju Nobelio premijos laureatu, kartu su kitais 1 607 mokslininkais pasirašiusiu dokumentą, kuriame atmetama klimato krizės, kaip ekstremalios, globalios katastrofos, idėja. Deklaraciją taip pat pasirašė norvegų ir amerikiečių inžinierius Ivanas Giaeveris, 1973 m. gavęs Nobelio fizikos premiją.

O šią ambicingą deklaraciją parengė Klimato žvalgybos fondas (CLINTEL). Dokumente raginama vengti klimato klausimo politizavimo, skatina atsigręžti į faktinius, mokslinius duomenis.

„Klimato mokslas turėtų būti mažiau politinis, o klimato politika – labiau mokslinė. Mokslininkai turėtų atvirai kalbėti apie neaiškumus ir perdėtas pasaulinio atšilimo prognozes, o politikai turėtų nešališkai skaičiuoti realias išlaidas ir įsivaizduojamą savo politikos priemonių naudą. Pasaulinės politikos tikslas turėtų būti gerovė visiems, užtikrinant patikimą ir įperkamą energiją bet kuriuo metu. Nėra jokios ekstremalios klimato padėties. Todėl nėra pagrindo panikai ir nerimui“, – rašoma Klimato žvalgybos fondo (CLINTEL) parengtoje deklaracijoje.

Šioje deklaracijoje taip pat teigiama, kad masinės informacijos kanaluose, kalbant apie klimato kaitą, dažnai yra pateikiami neteisingi duomenys, taip siekiant manipuliuoti visuomene, žmonių baimėmis ir nerimu dėl ateities.

Be to, mokslininkai net pateikė keletą dažnai girdimų, tačiau melagingų faktų, liečiančių klimato kaitos tematiką. Atkreiptas dėmesys į tai, kad mūsų planeta šyla lėčiau, nei buvo prognozuota, be to, būtent dėl šios priežasties nepadidėjo stichinių nelaimių skaičius. Pasaulinėje klimato deklaracijoje taip pat pažymima, kad anglies dioksidas yra augalų maistas, kuris yra būtinas visai gyvybei Žemėje.

Su mokslininkų pasirašyta deklaracija kreiptasi į JT, tačiau norimos reakcijos nesulaukta

Pirminis šios deklaracijos variantas buvo pasirašytas dar 2019 m. Tuomet jį pasirašė daugiau nei 500 pasaulio mokslininkų bei ekspertų, o CLINTEL įkūrėjas Guus Berkhout išsiuntė šį registruotą laišką net pačiam JT generaliniam sekretoriui.

Laiške buvo teigiama, kad klimato kaitos padėtis nėra kritinė, o klimato politika turėtų būti kuriama atsižvelgiant į žmogaus poreikius, ekonominę bei socialinę gerovę.

„Dabartinė klimato politika beprasmiškai ir skaudžiai kenkia ekonominei sistemai ir kelia pavojų žmonių gyvybėms šalyse, kurios neturi galimybės gauti įperkamos ir patikimos elektros energijos. Raginame jus laikytis klimato politikos, pagrįstos patikimais moksliniais tyrimais, realia ekonomika ir nuoširdžiu rūpesčiu tais, kuriems kenkia brangūs, bet nereikalingi bandymai sušvelninti klimato kaitą“, – buvo rašoma laiške.

Laiške buvo akcentuota, kad klimato šiltėjimą lemia tiek natūralūs, tiek antropogeniniai veiksniai, o ir pats šilimo procesas nevyksta taip sparčiai. Taip pat pabrėžta ir tai, kad klimato politika remiasi netinkamais modeliais, o dėl to, neretai dalijamasi faktiškai klaidinga informacija.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai mokslininkų grupės kreipėsi į JT dėl savo pozicijos klimato politikos klausimu. Dar 2012 m. daugiau kaip 125 mokslininkų grupė nusiuntė atvirą laišką JT, kuriame įspėjo, kad moksliniai įrodymai paneigia tuomečio JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono nuolatinius teiginius apie orus ir klimatą. Šie įspėjimai apie tariamą klimato isteriją ir 2012 m. buvo ignoruojami.

Be to, kaip visada, yra ir kita medalio pusė. Neseniai daugiau nei 200 sveikatos mokslų akademinių žurnalų susivienijo ir paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) rimčiau vertinti esamą klimato kaitos ir nykstančios biologinės įvairovės situaciją.

Pasirašę bendrą laišką, su akademiniais žurnalais dirbantys mokslininkai paragino JT, PSO, pasaulio lyderius ir sveikatos priežiūros institucijas spręsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo problemą kaip vieną iš pasaulinių sveikatos problemų^[4]. Šie klausimai bus atskirai aptariami artėjančiose Jungtinių Tautų (JT) konferencijose.