Neišmokama skola, pinigų trūkumas ir bankų griūtys – JAV toliau kamuoja finansinės bėdos

Vasaros pradžioje JAV gali pasiekti kritinę ribą ir pritrūkti pinigų

JAV iždo sekretorė Janet Yellen neseniai perspėjo, kad jeigu federalinės vyriausybė nepadidins šalies skolinimosi limito, JAV jau birželio pradžioje gali pritrūkti pinigų. Jeigu toks scenarijus iš tiesų išsipildys, JAV nebegalės padengti savo įsiskolinimų, mokėti darbo užmokesčio, socialinės paramos ir kitų išmokų.

„Jei jie to nepadarys, mus ištiks ekonominė ir finansinė katastrofa, kurią patys ir sukelsime“, – akcentuoja iždo sekretorė J. Yellen^[1].

Siekiant suvaldyti gresiančią krizę, šiandien JAV prezidentas J. Bidenas susitiks su respublikonų lyderiais ir prašys jų sutikti padidinti dabartinę 31,4 mlrd. JAV dolerių skolos ribą.

Dar praėjusį mėnesį Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama padidinti viršutinę skolos ribą, tačiau į įstatymo projektą buvo įtrauktas ir plataus masto išlaidų mažinimas^[2]. Tačiau dabar J. Bidenas sieks, kad Kongresas sutiktų padidinti skolinimosi ribą be jokių papildomų sąlygų ir jau anksčiau viešai pareiškė, kad nesirengia derėtis dėl kitokių respublikonų pasiūlymų.

Savo ruožtu Atstovų Rūmų pirmininkas, respublikonas Kevinas McCarthy pareiškė, kad jo rūmai nepritars siūlymui, pagal kurį nebus mažinamos išlaidos siekiant spręsti didėjančio biudžeto deficito problemą.

Paskutinį kartą JAV taip pavojingai prie skolos įsipareigojimų nevykdymo priartėjo 2011 m. Tuomet pagrindinė valdžia taip pat buvo itin susiskaldžiusi: prezidentas ir Senatas buvo demokratų įtakos sferoje, o Atstovų rūmai – respublikonų.

JAV pasiekus skolos limito lubas, didžiausią to poveikį pajustų eiliniai amerikiečiai

Neužtikrintumas dėl JAV ekonomikos atieties tiesiogiai atsispindi ir šalies finansų rinkose. Tačiau kol kas, tai tik pirmieji nerimo ženklai. Jeigu JAV iš tiesų nepajėgs įvykdyti savo skolos įsipareigojimų, to pasekmės bus žymiai niūresnės nei tik sumaištis finansų sektoriuje.

Ekspertai perspėja, kad eiliniai amerikiečiai būtų priversti susidurti su sumažėjusiu darbo užmokesčiu bei pensijų santaupomis, taip pat padidėtų palūkanų normos, mėnesinės įmokos už automobilius ar NT, kredito agentūros sumažintų savuosius kredito reitingus, augtų skolinimosi išlaidos įmonėms ir individualiems asmenims, sumažėtų vartotojų pasitikėjimas bankais bei valdžia.

Tokiu atveju, ekspertai perspėja, kad visoje šalyje kiltų didžiulis chaosas, kurio pasekmės būtų didžiulis JAV finansų rinkos sukrėtimas ir ekonomikos nuosmukis. Kaip teigia „Goldman Sachs“ ekonomistai, viršijus JAV įsiskolinimo lubas iš karto sustotų maždaug dešimtadalis JAV ekonominės veiklos.

Tuo tarpu analitinio centro „Third Way“ ekspertų nuomone, dėl to būtų prarasta maždaug 3 mln. darbo vietų, o palūkanų normos padidėtų tiek, kad valstybės skola išaugtų 850 mlrd. JAV dolerių^[3].

Potenciali ekonominė suirutė Amerikoje neigiamai atsilieptų visam pasauliui

JAV ekonominės krizės padarinius pajustų ir kitos pasaulio valstybės. Dalis ekspertų teigia, kad JAV skolos įsipareigojimų nevykdymas galėtų sukelti analogišką chaosą ir viso pasaulio finansų rinkose: juk daugiau nei pusė pasaulio užsienio valiutos atsargų yra laikomos būtent JAV doleriais.

Negana to, dėl to, kad įsiskolinusios, mažomis pajamomis disponuojančios pasaulio šalys stengiasi sumokėti palūkanas už savo valstybės skolas, dėl silpnesnio dolerio gali pabrangti skolos kitomis valiutomis. Taip galėtų kilti grėsmė, kad kai kurios besivystančios valstybės taip pat susidurtų su finansine krize, kurią joms išgyventi gali būti dar sunkiau nei JAV.

Tiesa, daliai JAV eksportuotojų dolerio nuvertėjimas galėtų būti naudingas, nes dėl to padidėtų jų prekių paklausa tarptautinėse rinkose, be to, jos taptų pigesnės. Tačiau tokia nauda greitai būtų paversta grėsme, nes įmonės susidurtų su ženkliai išaugusiomis skolinimosi išlaidomis dėl didėjančių palūkanų normų.

Dolerio nestabilumas taip pat galėtų būti naudingas pasaulio santvarkos pokyčių siekiančioms valstybėms, ypač – Kinijai, kuri pastaruoju metu neslepia ambicijų ne tik išstumti dolerį iš globalios finansinės lyderystės, bet ir įsitvirtinti geopolitinėje erdvėje kaip nauja pasaulio supergalia. Pokyčiai šia linkme jau vyksta: BRICS valstybės savo sandoriuose skuba atsisakyti dolerio naudojimo ir siekia pritaikyti savo nacionalines valiutas, o ateityje siekia sukurti ir bendrą naują valiutą.

Finansinė aplinka JAV – nervinga, tačiau aukščiausias įtampos taškas dar nepasiektas

Nors kol kas JAV dar nėra pasiekusi tokio lygio, iš kurio kelio atgal nebūtų, pavojaus ženklų netrūksta. Remiantis Federalinės rezervų sistemos paskelbtais balandžio mėnesio duomenimis, bankų indėliai sumažėjo net 76,2 mlrd. JAV dolerių.

Šis sumažėjimas ypač pastebimas mažuosiuose šalies bankuose, kur indėliai sumažėjo 4,6 mlrd. JAV dolerių. Dar 26, 9 mlrd. JAV dolerių sumažėjo ir užsienio institucijų indėliai^[4].

Dar praėjusiais metais JAV bankų indėliai sumažėjo pirmą kartą nuo pat 1948 m., tačiau dabartinis indėlių nuosmukis, tikėtina, yra susijęs su Silicio slėnio banko (SVB) ir kitų finansinių įstaigų bankrotais, po kurių amerikiečiai iš bankų išėmė beveik 100 mlrd. JAV dolerių, o neseniai ties bankroto riba atsidūrė ir dar viena regioninė finansų įstaiga „First Republic Bank“.

Atsižvelgiant į permainingas finansų rinkos nuotaikas, stebėtina, tačiau amerikiečiai vis dar demonstruoja pasitikėjimą bankininkystės sektoriumi. Šiuo metu net 66 proc. suaugusiųjų JAV gyventojų pareiškė manantys, kad bankai „dirba teisingai“. Po to, kai kovo mėnesį federalinė valdžia įsikišo į bankų griūties valdymo procesus ir parėmė SVB bei kitus bankus, amerikiečių pasitikėjimas bankais išaugo iki 70 proc.

Nepaisant neramių kelių paskutinių mėnesių, nė vienas bankas nepatyrė didelio pasitikėjimo pokyčio, tačiau daugelis amerikiečių mano, kad bankų krizės padariniai dar nėra galutiniai bei ateityje toliau veiks finansų įstaigas.

Maždaug 65 proc. respondentų pareiškė manantys, kad Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) artimiausiu metu turės suteikti pagalbą ir kitiems bankams.

JAV ekonomikos išsaugojimas – trilijono dolerių vertės monetos išleidimas

Atsižvelgę į dabartinę JAV situaciją dėl skolos lubų klausimo, dalis ekonomistų mano, kad atėjo metas pasinaudoti netradicinėmis priemonėmis ir išleisti trilijono dolerių monetą. Teigiama, kad ši moneta gali būti pagaminta itin greitai ir sparčiai išspręstų galimos skolos limito problemas^[5].

J. Bideno administracija jau anksčiau kritiškai įvertino trilijono JAV dolerių vertės platinos monetos pritaikymo galimybę, o iždo sekretorė J. Yellen dar metų pradžioje taip pat atmetė šią idėją.

Manheteno instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir ekonomistas Brianas Riedlas teigia, kad esminė trilijono dolerių monetos problema yra ta, kad ji turi sulaukti iždo pareigūnų pritarimo, o tai, nėra realus scenarijus. Tuo tarpu kiti ekspertai teigia, kad dar vienas būdas išspręsti gresiančią krizę gali būti susijęs su Baltaisiais rūmais, kurie drauge su iždo ir teisingumo departamentais svarsto galimybę kvestionuoti 14-osios pataisos nuostatą.

Joje teigiama, kad „JAV skolos, patvirtintos įstatymu, įskaitant skolas, susidariusias mokant pensijas ir premijas už paslaugas malšinant sukilimą ar maištą, teisėtumas negali būti kvestionuojamas“.

Ekspertai teigia, kad tai gali reikšti, jog įsipareigojimų nevykdymas, taigi ir skolos ribos, prieštarautų Konstitucijai, o J. Bideno administracija esą siekia išsiaiškinti, ar toks žingsnis iš tiesų prieštarautų svarbiausiam valstybės teisės aktui.