Ant bankroto ribos atsidūrė dar vienas JAV bankas

Regioninių bankų problemos tęsiasi, „First Republic Bank“ vertė smunka

Pastaruosius mėnesius JAV ir Europoje fiksuotos bankų sektoriaus bėdos niekur nedingo, o dabar bankroto šešėlis persekioja ir regioninį „First Republic Bank“, kurio vertė trečiadienį vienu metu buvo nusmukusi net 41 proc., iki maždaug 888 mln. dolerių.

Dėl spartaus banko akcijų kainų kritimo antradienį ir trečiadienį prekyba jomis buvo ne kartą stabdoma, kol galiausiai Niujorko vertybinių popierių birža visiškai nutraukė prekybą „First Republic Bank“ akcijomis.

Šis nuosmukis ir banko patiriama krizė įsisiūbavo po banko pirmojo ketvirčio pelno ataskaitos pristatymo. Šioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad per pirmąjį 2023-ųjų ketvirtį, banko indėliai sumažėjo 40,8 proc^[1].

Tai aktualu dėl to, kad į numatytus banko ketvirčio pabaigos indėlius buvo įskaičiuota ir 30 mlrd. JAV dolerių siekianti finansinė injekcija iš 11 didesnių bankų. Ši finansinė investicija buvo skirta platesnei finansų sistemai stabilizuoti, tačiau dabar – taip pat nuvertėjo^[2].

Bankas tikisi išgelbėjimo, tačiau JAV vyriausybė įsikišti neskuba

Kaip pranešime spaudai nurodė „First Republic Bank“ atstovai, regioniniu mastu svarbi JAV finansų įstaiga šiuo metu aktyviai ieško „strateginių galimybių pertvarkyti savo balansą“.

Banko vadovai taip pat skelbia, jog jau yra suradę grupę naujų, potencialių akcijų pirkėjų. Tačiau problema ta, kad dabar didieji bankai, kurie jau įnešė 30 mlrd. dolerių indėlių į „First Republic Bank“, turi sutikti pirkti obligacijas už didesnę kainą nei jos vertos.

Tokiu atveju didieji bankai iš karto patirtų nuostolių. Kita vertus, jei „First Republic Bank“ galiausiai išsigelbėtų, bankai galėtų gauti naudos iš atsigaunančios akcijų kainos, taip pat išvengtų didesnių nuostolių dėl jų įneštų indėlių ir FDIC mokesčių, kurie atsirastų žlugus bendrovei.

Ekspertai teigia, kad kelios artimiausios dienos bankui taps tiesiog išgyvenimo klausimu. Akivaizdu, kad „First Republic Bank“ vadovai taip pat tikisi sulaukti ir išgelbėtojo – JAV vyriausybės – įsikišimo.

Tačiau valdžia neskuba įsitraukti į gelbėjimo procesą, o tai neigiamai veikia banko akcijas. Federalinės indėlių draudimo korporacijos pareigūnai net svarsto galimybę sumažinti banko būklės įvertinimą ir CAMEL reitingą.

Ekspertai atsargiai vertina „First Republic Bank“ išsigelbėjimo galimybes

Bankininkai ir rinkos analitikai šiuo metu atidžiai stebi situaciją JAV bankų sektoriuje. Dalis ekspertų teigia, kad pastarųjų dienų ženklai nieko gero nežada „First Republic Bank“.

„Aptus Capital Advisors“ kompanijos vadovas Deividas Vagneris mano, kad banko turtas galiausiai bus parduotas ir tai bus padaryta „su gana didele nuolaida, lyginant su nominalia turto verte“^[3].

Donas Bilsonas iš kompanijos „Gordon Haskett“ teigia, kad „First Republic Bank“ sitaucija yra labai bloga.

„Vienintelis klausimas, į kurį iš tikrųjų reikia atsakyti, yra tas, ar Federalinė indėlių draudimo korporacija įsikiš prieš savaitgalį, ar per savaitgalį, kaip ji paprastai tai daro“, – svarsto jis.

„Wedbush Securities“ akcijų tyrimų direktorius Deividas Chiaverini teigia, kad šioje „First Republic Bank“ situacijoje įmanomi trys skirtingi scenarijai.

Vienu jų, bankas toliau bandytų tęsti savo veiklą ir įrodyti, kad turi pakankamai likvidumo, kad galėtų tai padaryti. Antruoju variantu, banko vadovai nuspręstų parduoti dalį vertybinių popierių ir obligacijų už tą pačią kainą, už kurią juos įsigijo. Mainais už tai, pirkėjas gautų privilegijuotą bendrovės akcijų dalį.

Kitas scenarijus – „First Republic Bank“ bankrotas ir banko priežiūros perleidimas atitinkamoms institucijoms arba vyriausybinėms agentūros. Jos perimtų ir viso banko bei jo turto kontrolę, turėdamos tikslą likviduoti banko turtą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais^[4].

Būtent tai kovo 10 d. nutiko „Silicon Valley Bank“ (SVB). Kalifornijos finansų apsaugos ir inovacijų departamentas perėmė ir uždarė banką, o po kelių dienų, kovo 12 d. Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamentas uždarė ir „Signature Bank“ bei „Silvergate“.

Vis dėlto, Joe Brusuelas, RSM US direktorius ir vyriausiasis ekonomistas, mano, kad bankų krizės atveju, pačios finansų įstaigos turi mažai galios, o esminius sprendimus galiausiai priiminėja centriniai bankai.

„Federalinės rezervų sistemos pareigūnai tikriausiai nerimauja, kad „First Republic Bank“ užstato nepakanka skolintis, ir netrukus pradės spausti banką organizuoti tvarkingą likvidavimą. Centrinio banko pareigūnai taip pat tikriausiai informuos potencialius privataus kapitalo teikėjus, kad dabar pats laikas apsvarstyti galimybę sudaryti sandorį su „First Republic Bank“, – teigia J. Brusuelas.

Infliacijos paskatinta bankų krizė tampa vis sunkiau suvaldoma

Šiais metais įsisiūbavusi bankų krizė prasidėjo nuo su kriptovaliutų sandoriais dirbusio SVB bankroto, greitai persimetė į kitas regionines finansų įstaigas ir galiausiai palietė net Europos bankus. Praėjus kelioms savaitėms nuo SVB žlugimo, Šveicarijos banko „Credit Suisse“ likimas taip pat pakibo ant plauko.

Nors krizė Šveicarijos galiausiai buvo suvaldyta „Cedit Suisse“ pardavus, rinkos panika greitai persimetė į visą Europos bankinį sektorių. Kiti euro zonos bankai, tarp kurių buvo ir „Deutsche Bank“, patyrė didžiulį spaudimą, investuotojai ėmė masiškai atsisakyti jų akcijų^[5].

Tuo tarpu JAV nemažai regioninių bankų savo naujausioje pirmojo ketvirčio pelno ataskaitoje taip pat pranešė apie indėlių praradimą, o praėjusią savaitę „Moody's Investor Services“ sumažino net 11 regioninių bankų reitingą.

Ekspertai mano, kad tokia neužtikrinta situacija rinkoje gali pastūmėti JAV prie dar vienos finansų krizės slenksčio. Jei rinkoje vėl kiltų panika dėl regioninių bankų likvidumo, indėlininkai skubiai siektų iš bankų atsiimti savo pinigus. Jei tai imtų vykti masiškai, daugelyje šalies bankų, JAV ekonomikai iškiltų milžiniška rizika.

Juk patiems bankams susidūrus su finansinėmis problemomis, jie negalėtų teikti paramos įvairių sektorių įmonėms. Jos tuomet galėtų žlugti ir sukelti nedarbą, sumažėtų vartojimas, o tai paskatintų ekonomikos nuosmukį.

Jau dabar pastebima, kad ši kol kas dar menka krizė kilo praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai pagrindiniai pasaulio centriniai bankai, siekdami sumažinti infliaciją, pradėjo didinti palūkanų normas. O didėjančios palūkanų normos bankams yra tikras peilis po kaklu. Viena vertus, didesnės palūkanų normos didina jų paskolų pajamas. Kita vertus, jos didina įsipareigojimų kainą ir mažina investicinių vertybinių popierių, laikomų kaip turtas, vertę. 

Tai gali stipriai paveikti bankų investicinius portfelius. Ne be reikalo pastarąjį dešimtmetį palūkanų normos buvo laikomos itin žemos, o bankų veikla daugiau ar mažiau buvo stabili. Dabar, dėl milžiniškos infliacijos, kylančių palūkanų normų ir silpnesnio ekonomikos augimo derinio bankai gali susidurti su naujomis problemomis^[6]. 

Niūriausiu scenarijumi kalbama ir apie kredito krizę. Siekdami prisitaikyti prie vis nepalankesnių makroekonominių aplinkybių, bankai galėtų dar labiau griežtinti kredito standartus praktiškai visoms paskolų kategorijoms. Tai taptų papildomu, o gal net lemiamu smūgiu recesijos ištiktai ekonomikai.