Doleriui kyla grėsmė: BRICS šalys savo sandoriuose JAV valiutos nebenaudos

Brazilija ir Kinija savo sandoriuose naudos nacionalines valiutas

BRICS – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – bloko šalių įtaka tarptautinėje arenoje auga, o jų bendradarbiavimas gali pradėti kelti tiesioginę grėsmę net globalioje pardavimų rinkoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikų dominuojančiam JAV doleriui.

Vienos iš didžiausių pasaulio ekonomikų, Brazilija ir Kinija neseniai sudarė naują susitarimą, kuriuo bus atsisakoma JAV dolerio, o prekybos sandoriuose bus pradėta naudoti nacionalinė valstybių valiuta^[1].

Šis susitarimas leis Kinijai ir Brazilijai tiesiogiai vykdyti prekybos ir finansinius sandorius, keičiant Kinijos juanius į Brazilijos realus arba atvirkščiai. Iki tol valiutos pirmiausia būdavo konvertuojamos būtent į JAV dolerius.

Remiantis Brazilijos prekybos ir investicijų skatinimo agentūros atstovų teiginiais, naujasis Brazilijos ir Kinijos susitarimas turėtų leisti sumažinti išlaidas ir skatinti didesnę dvišalę prekybą bei investicijas.

Kinija jau dabar yra didžiausia Brazilijos prekybos partnerė, kuriai tenka daugiau kaip penktadalis viso importo. Kinija taip pat yra didžiausia Brazilijos eksporto rinka, kuriai tenka daugiau kaip trečdalis viso eksporto. Be to, Brazilija yra didžiausia Kinijos investicijų gavėja visoje Lotynų Amerikoje.

Kinijos juanis sparčiai įtvirtina savo poziciją tarptautiniame finansų sektoriuje

Naujausias Kinijos ir Brazilijos susitarimas dėl JAV dolerio atsisakymo dvišaliuose sandoriuose yra tik dalis permainų, šiuo metu pastebimų tarptautiniame finansų bei prekybos sektoriuje.

Akivaizdžiai konkuruodama su JAV, Kinija ne tik siekia pakeisti politinę santvarką, tačiau ir globalią finansų santvarką. Tai padaryti siekiama sustiprinant nacionalinę valiutą juanį.

Kaip pažymi Kinijos tarptautinės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo akademijos, Amerikos ir Okeanijos studijų instituto, Lotynų Amerikos užsienio reikalų tyrėjas Tang Jie, susitarimas su Brazilija Kinijai naudingas dėl to, kad taip bus galima pristatyti juanį platesniai tarptautinei rinkai^[2].

Pekinas nori, kad juanis vaidintų svarbesnį vaidmenį pasaulinėje prekyboje, tačiau tam trukdo tai, kad Kinijos valiuta nėra taip lengvai konvertuojama kaip JAV doleris ar euras.

Tačiau dabar juanis sudaro tik 2,19 proc. visų pasaulinių mokėjimų, 3,5 proc. pasaulinių valiutos sandorių, 2,76 proc. centrinių bankų turimų atsargų ir 12,28 proc. tarptautinio valiutos fondo specialiųjų skolinimosi teisių (SST)^[3].

Pasak Tsinghua universiteto ekonomisto Ju Jiandongo, norėdama sustiprinti juanį tarptautinėje finansų sistemoje ir pasipriešinti JAV dolerio dominavimui pasaulyje, Kinija turi drąsiai diegti naujoves ne tik technologijų, bet ir politikos srityje.

„Svarbiausi klausimai, kuriuos reikėtų apsvarstyti, yra tai, kaip nustatyti vėluojančios šalies pranašumus ir padaryti drąsų proveržį, kad Kinija galėtų perimti iniciatyvą ir įgyti pranašumą tarptautinėje valiutų konkurencijoje“, – teigia ekonomistas.

Atsiskaitymo doleriais atsisako ir JAE, Singapūras bei kitos pažangios ekonomikos

Nors šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu JAV dolerio dominavimą tarptautiniame finansų sektoriuje labiausiai kritikuoti yra linkusios šalys, kurios patiria sunkumus dėl Vakarų sankcijų, vykstantys pokyčiai yra susiję ne tik su Amerikos politika.

Daugiau kaip 30 pasaulio šalių – Rusija, Iranas, JAE, Indija, Singapūras, Venesuela, Turkija, Indonezija, Baltarusija ir kitos – palaipsniui, tarptautinėje prekyboje pradeda naudoti Kinijos juanį^[4].

Kitos valstybės taip pat aktyviai svarsto galimybę sumažinti JAV dolerių naudojimą prekybos sandoriuose. Pavyzdžiui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai jau aptarė priklausomybės nuo JAV dolerio klausimą ir siekia pereiti prie atsiskaitymų vietos valiutomis.

JAE ir Indija derasi dėl rupijų naudojimo prekiaujant ne naftos prekėmis. Pirmą kartą per 48 metus Saudo Arabija pareiškė, kad šalis yra atvira prekybai ne tik JAV doleriu, bet ir kitomis valiutomis.

Irako centrinis bankas anksčiau šiais metais taip pat paskelbė, kad pirmą kartą istorijoje leis už prekybą su Kinija atsiskaityti juaniais. Bangladešo centrinis bankas žengė analogišką žingsnį.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narės susitarė didinti prekybą savo vietinėmis valiutomis: be Kinijos šį bloką sudaro Rusija, Indija, Pakistanas, Uzbekistanas, Kazachstanas, Tadžikistanas ir Kirgizija.

Taigi, problema nėra tik Kinija, Rusija ar Iranas. Nuo Indijos iki Argentinos, nuo Brazilijos iki Pietų Afrikos, nuo Artimųjų Rytų iki Pietryčių Azijos – valstybės ir regionai pastaraisiais mėnesiais deda vis daugiau pastangų, kad sudarytų susitarimus, kuriais siekiama sumažinti jų priklausomybę nuo dolerio.

Ekspertai akcentuoja, kad tokius sprendimus lemia baimė, kad JAV kada nors gali panaudoti savo valiutos galią taip kaip šiuo metu yra daroma Rusijos atveju. Galimai dėl to Kinija net ima sparčiai atsikratyti JAV iždo obligacijų, kurios yra viena iš priemonių dolerio atsargoms laikyti.

Nors dalis tarptautinės finansų rinkos analitikų teigia, kad dolerio taip greitai pakeisti kita valiuta nepavyks, kiti vis dėlto pabrėžia, kad šalių pastangos gali būti sėkmingos bent jau priverčiant JAV pergalvoti savo ekonominę politiką ir atsisakyti idėjų naudoti savo valiutą karo tikslais^[5].

Naują pasaulio tvarką kuriančios BRICS šalys turi planų ir dėl naujos valiutos

Siekiant nugalėti ne vieną dešimtmetį besitęsiančią JAV politinę hegemoniją, tokios šalys kaip Kinija, Rusija, Brazilija ar Pietų Afrikos Respublika (PAR) net tik grindžia idėją dėl naujos pasaulio santvarkos ir galios balanso, tačiau ir dėl kitokios ekonominės bei finansinės aplinkos.

O tokie planai jau yra pažengę: manoma, kad BRICS šalys net yra aptarusios naujos valiutos kūrimą. Apie tai neseniai prakalbo Rusijos valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Babakovas.

Kalbėdamas tarptautinio ekonomikos forumo renginyje Naujajame Delyje, A. Babakovas pabrėžė, jog svarbu, kad visos šalys siektų sukurti naują mokėjimų priemonę, ir pridūrė, kad perspektyviausi galėtų būti būtent skaitmeniniai mokėjimai.

„Mokėjimų priemonės esmė turėtų būti grindžiama naujų piniginių ryšių užmezgimu remiantis strategija, kuria ne ginamas JAV doleris ar euras, o formuojama nauja valiuta, galinti padėti siekti mūsų bendrų tikslų“, – kalbėjo A. Babakovas.

Jei tokia valiuta iš tiesų būtų sukurta, ji tikrai galėtų mesti rimtą iššūkį JAV doleriui. O dalis ekspertų kalba apie tai, kad būtent tam ir atėjo tinkamas laikas. Kaip teigia buvęs „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas Jimas O'Neillas, BRICS blokas turi plėstis ir pagaliau mesti iššūkį dolerio dominavimui.

„JAV doleris per ilgai vaidina pernelyg dominuojantį vaidmenį pasaulio finansuose“, – sako jis^[6].

Vokietijos tarptautinių reikalų ir saugumo instituto (SWP) direktoriaus pavaduotojas Guntheris Maiholdas teigia, kad kylančių Vakarų ekonomikų mitas pagaliau išblėso ir būtent JAV atsvara tampančios BRICS šalys šiuo metu išgyvena savąją „geopolitinio triumfo akimirką“^[7].

Iš tiesų, beveik prieš dešimtmetį, dar 2014 m., gavusios 50 mlrd. dolerių pradinį kapitalą, BRICS šalys įsteigė Naująjį plėtros banką, kuris turėjo tapti alternatyva Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui (TFV).

BRICS bankas šiuo metu veikia pilnu pajėgumu ir yra atviras naujoms narėms: 2021 m. prie jo prisijungė Egiptas, JAE, Urugvajus ir Bangladešas. Pasak PAR užsienio reikalų ministrės Naledi Pandor, susidomėjimas šiuo banku ir pačius BRICS bloko yra „didžiulis“.

„Ant mano stalo guli 12 laiškų iš susidomėjusių šalių, viena iš jų yra Saudo Arabija“, – kovo pradžioje kalbėjo ministrė.

Aišku, kad karas Ukrainoje nubrėžė griežtą skiriamąją liniją tarp Rytų remiamos Rusijos ir likusių Vakarų. Nors dabar kalbama, kad BRICS blokas koncentruojasi būtent finansinėje nepriklausomybėje nuo JAV, augantis susidomėjimas šiuo aljansu tik įrodo, kad ilgamečiam Vakarų ir JAV dominavimui ateina galas, o pasaulis jau netrukus gali išvysti ne tik naujos valiutos gimimą, tačiau ir visiškai kitokios pasaulinės santvarkos susikūrimą.