Kinijos ir JAV dvikova dėl dolerio yra susijusi su pasaulio valdymo siekiu

Kinija neapsiriboja tik ekonominės ambicijomis

Pastaruoju metu vis netyla diskusijos apie tai, kad Kinijos įtaka tarptautinėje arenoje auga: šalis augina diplomatinius raumenis, plėtoja ambicingus ekonominius planus drauge su kitomis BRICS šalimis, kurie gali ne tik įnešti nemenkų permainų į globalią santvarką, tačiau ir iš politinės bei ekonominės lyderės sosto išstumti Jungtines Amerikos Valstijas.

Tokias spekuliacijas kursto ir ekspertų įžvalgos dėl galimo JAV dolerio kurso mažėjimo, svarbiausios pasaulio valiutos statuso praradimo ir ekonomikos neužtikrintumo. Juk prie Kinijos, perėjusios prie savo nacionalinės valiutos juanių tarptautiniuose prekybos sandoriuose, jungiasi ir kitos šalys, sparčiai plėtojamas bendradarbiavimas su Brazilija, Rusija, Indija, Pietų Afrikos Respublika (PAR).

Dėl to dalis ekspertų mano, kad doleris, iš dabar esančios dominuojančios pasaulinės valiutos, ilgainiui gali tapti menkai vertinga praeities relikvija. Toks scenarijus neabejotinai gąsdina Vašingtono pareigūnus, kurie iš savo rankų beatodairiškai siekia nepaleisti ne tik ekonominės lyderystės, bet ir globalios kontrolės į kurią tiesiogiai kėsinasi Kinija.

Daug žadantys BRICS planai Kinijai tarnauja savų tikslų įgyvendinimui ir JAV silpninimui

Vienu naujausiu žingsniu Kinijos komunistų partija bando Indijos rupiją paversti BRICS šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos – atsiskaitymo valiuta. Dalis analitikų teigia, kad tokiu atveju JAV ekonomikai kiltų realus pavojus žlugti, o įtempti šių valstybių santykiai leidžia manyti, kad būtent tokio scenarijaus Xi Jinpingo Kinija ir siekia.

Dar kovo mėnesį Brazilija ir Kinija sudarė prekybos susitarimą, kuriuo savo dvišaliuose prekybos sandoriuose atsisakė JAV dolerio. Negana to, vis sparčiau savo įtaką globaliu mastu plečiančios BRICS šalys paskelbė apie naujos valiutos sukūrimą, taip iš esmės net neslėpdamos savo grandiozinių ir ambicingų siekių neilgai trukus visiškai atsisakyti priklausomybės nuo dolerio tarptautinėje prekyboje^[1].

Tiek JAV ekonomikai, tiek ir politinei reputacijai pavojus kyla ir dėl to, kad net ištikimiausi valstybės ideologiniai ir ekonominiai partneriai ima nusigręžti. Tai negali stebinti: tiek eiliniai piliečiai, tiek įtakingiausi pasaulio lyderiai mato nepaliaujamai į viešumą išlendančius pranešimus apie sparčiai nuvertėjantį JAV dolerį. To rezultatas: Prancūzija sudarė naftos sandorius su Kinija juaniais, o Malaizija rėžė, kad neturi priežasčių toliau kliautis doleriu.

Pasak „BNP Paribas Asset Management“ vyresniojo investicijų stratego Chi Lo, didžiausios pasaulyje žaliavų eksportuotojos ir importuotojos – Kinija, Rusija ir Brazilija – šiuo metu bendradarbiauja siekdamos naudoti juanį tarptautiniams mokėjimams, jų bendradarbiavimas ilgainiui gali pritraukti kitas šalis, o tai kels JAV grėsmę ne tik ekonomikos, tačiau ir politikos srityje^[2].

Dalis ekspertų teigia, kad JAV prezidento Joe Bideno administracijos sprendimai sumažino dolerio vertę: kuo daugiau pinigų spausdina ši administracija, tuo didesnė JAV dolerio pasiūla ir tuo mažesnė jo paklausa. Negana to, JAV importuoja apie 75 proc. kasdienių prekių, tačiau, kai dolerio vertė krenta, šalys, reikalauja daugiau pinigų, kyla kainos vartotojams.

Dėl to Jungtinės Valstijos atsiduria sunkioje padėtyje, kuria gali pasinaudoti komunistinė Kinija. Kai JAV nebeturės įtakos, Kinija gali perimti pasaulio ekonomikos kontrolę. Kol dolerio vertė smarkiai krenta, laimi Kinija. Remiantis praėjusią savaitę paskelbtais oficialiais Kinijos duomenimis, juanis tapo plačiausiai naudojama valiuta Kinijos tarptautiniuose sandoriuose.

Kovo mėnesį tarptautinių mokėjimų ir įplaukų suma juaniais padidėjo iki 549,9 mlrd. dolerių, palyginti su 434,5 mlrd. dolerių ankstesnį mėnesį. Tai apima ir prekybą, ir kapitalo sąskaitos sandorius, pavyzdžiui, akcijų ir investicijų sandorius. Juaniais buvo atlikta 48,4 proc. sandorių, o dolerio dalis sumažėjo nuo 48,6 proc. iki 46,7 proc^[3].

Kinija turi planų užvaldyti pasaulį

Pokyčiai globalioje ekonomikoje tiesiogiai koreliuoja ir su politika, valstybės reputacija, įtaka bei prestižu. Jei dabar JAV yra bene vienintelė pasaulio supergalia, netrukus tai gali pasikeisti. Neseniai Tarptautinio strateginių studijų instituto generalinis direktorius ir vykdomasis direktorius Johnas Chipmanas kalbėjo apie pagrindinius geopolitinius pokyčius, su kuriais pasaulis susidurs netolimoje ateityje.

Pasak J. Chipmano, dėl karo Ukrainoje geopolitinis svorio centras Europoje pasislinks į rytus ir šiaurę, o Rusija taps „labai sumažėjusia galia“. Vėliau, antroji permainų banga palies Artimųjų Rytų regioną, kitaip tariant, JAV prioritetai čia staiga dings.

„Galbūt prieš 10 metų JAV strateginiame skaičiavime Artimieji Rytai prioritetų sąraše buvo pirmoje vietoje, antroje vietoje buvo Azija, o trečioje vietoje buvo Europa. Dabar padėtis pasikeitė: Europa yra numeris vienas, Azija liko antroje vietoje ir, pasibaigus Ukrainos karui, aplenks Europą, o Artimieji Rytai liks tolimoje trečioje vietoje“, – teigia J. Chipmanas^[4].

Eksperto teigimu, šis pokytis nebūtinai bus blogas dalykas, tačiau jis pažymi, kad permainos bus akivaizdžios. Pavyzdžiui, Azijoje padidės Japonijos išlaidos gynybai, dėl kurių šalis taps labiau išreikšta ir akivaizdžia galybe pasaulinėje arenoje. Dėl to Vakaruose didės nepasitikėjimas Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja. Kita vertus, J. Chipmano nuomone, Kinijos iškilimo išvengti nepavyks ir „nė viena pasaulio valstybė, kad ir kokia didelė ar maža ji būtų, negalės sau leisti neatsižvelgti į Kinijos politikos aspektus“.

Komunistinės Kinijos cenzūros politika gali tapti viena iš pagrindinių eksporto prekių

Tačiau Kinijai įgaunant vis daugiau įtakos ir kontrolės pasauliniu mastu, likusioms valstybėms kyla pavojus dėl to, kad ši šalis „eksportuos“ ne tik savo ekonominės ar užsienio politikos gaires, tačiau ir cenzūros bei persekiojimo režimą, pavyzdžiui, savo liūdnai pagarsėjusią socialinio kredito sistemą.

O Kinijos socialinių kreditų sistema arba tiesiog duomenų bazių ir valdžios iniciatyvų derinys, kuris leidžia stebėti ir vertinti asmenų, įmonių ar vyriausybės pareigūnų patikimumą, dažnam Vakarų valstybių gyventojui gali atrodyti itin gąsdinančiai. Juk kredito sistemoje sukauptas geras reitingas gali pasiūlyti tokias privilegijas kaip prioritetinę pagalbą sveikatos klausimais ar būsto lengvatas, bet neigiamas įvertinimas gali įteikti visą pluoštą draudimų.

Jei to būtų negana, Kinija plačiai taiko ir vaizdo stebėjimo kamerų praktiką, kai realiuoju laiku perduodami duomenys transliuoja ne tik galimą nusikalstamą veiką, bet ir eilinių žmonių kasdienybę, pavyzdžiui kelionę į prekybos centrą ar parką. Ateityje tokia politika galėtų būti išplėsta globaliu mastu.

Be to, Kinijos vyriausybė vykdo plataus masto priverstinę Tibeto gyventojų DNR rinkimo kampaniją ir kuria plataus masto DNR duomenų bazę. Kinijos vyriausybė pasitelkia įvairias pažangiausias technologijas ir dirbtinį intelektą, kad sukurtų išsamią žmonių veidų, balsų ir bendro žmogaus genetinio paveikslo stiliaus duomenų bazę.

Ekspertai perspėja, kad priverstinis tibetiečių DNR rinkimas ne tik pažeidžia pagrindines žmogaus teises, bet ir kelia jiems tiesioginį pavojų tiek dabar, tiek ir ateities kartoms ir yra skirtas tik represijų tikslams pasiekti. Tačiau Kinijai įgavus dar daugiau pasaulinės įtakos, tokias programas komunistinės valstybės valdžia galėtų pritaikyti ir šalims, kurios jos įtakai nepasiduoda.

Žinoma, Kinijai tapus pasaulio supergalia galimai įsivyrautų ir socialinių platformų bei informacijos cenzūra. Juk bėgant metams Kinijos cenzūros tinklas išsiplėtė taip, šalyje veikiančiose paieškos sistemose sukurti algoritmai griežtai cenzūruoja net paieškas, kurios, valdžios nuomone, yra politiškai jautrios^[5].

Kinija taip pat nuolat cenzūruoja vaizdo įrašus ir internetines diskusijas apie skurdą, kad išlaikytų nepriekaištingą savo tarptautinį įvaizdį. Pavyzdžiui, skelbiama, kad dėl to, kad dalyje šalies regionų įsivyravo badas ir skurdas, Kinijos kibernetinės erdvės administracija kibo į darbą ir buvo įpareigota „išvalyti internetą ir kovoti su priešiškomis jėgomis“, teigiančiomis, kad kas nors Kinijoje susiduria su blogomis gyvenimo sąlygomis.

Administracija paskelbė, kad baus visus, kurie tokia informacija „manipuliuoja liūdesiu, kursto poliarizaciją ir kuria žalingą informaciją, kenkiančią partijos ir vyriausybės įvaizdžiui, trikdančią ekonominį ir socialinį vystymąsi“.