<h2>Anuomet vyko mūsų protėvių ir neandertaliečių poravimasis</h2>
<p>Neandertaliečiai, kaip žinia, buvo mūsų žmonijos atspindys nuo tada, kai jie buvo pirmą kartą atrasti dar 1856 m[1]. Ir štai, akivaizdu, jog tai, ką manome žiną apie juos, yra suformuota taip, kad atitiktų mūsų kultūros tendencijas, socialines normas bei vyraujančius mokslo standartus.</p>
<p>Nepaisant to, dabar puikiai žinome, kad neandertaliečiai buvo labai panašūs į mus pačius (šiuolaikinius žmones). Kita vertus, įdomu, kodėl gi pastarieji ėmė ir išnyko, o mes išlikome, klestėjome ir užvaldėme planetą?</p>
<p>Neandertaliečiai išsivystė daugiau nei prieš 400 000 metų, greičiausiai iš ankstesnio protėvio Homo heidelbergensis (išnykusios žmonių genties rūšies, kuri galėjo būti tiesioginis neandertaliečių bei šiuolaikinių žmonių protėvis)[2].</p>
<p>Jie, be kita ko, buvo nepaprastai sėkmingi ir išplito po teritoriją nuo Viduržemio jūros iki Sibiro. Tuo tarpu pastarųjų protinės galimybės buvo netgi vidutiniškai didesnės nei Homo sapiens: jie medžiojo stambius žvėris, rinko augalus, grybus ir jūros gėrybes, valdė ugnį gaminant maistą, gamino sudėtinius įrankius bei drabužius iš gyvūnų odos, karoliukus iš kriauklių, sugebėjo raižyti simbolius ant urvų sienų, rūpinosi jaunais, senais ir silpnais gentainiais, kūrė prieglaudas apsaugai, išgyveno atšiaurias žiemas bei šiltas vasaras ir laidojo mirusiuosius.</p>
<p>Galų gale, neandertaliečiai kelis kartus susitiko su mūsų protėviais per dešimtis tūkstančių metų, dėl ko šios dvi rūšys Europos žemyne dalijosi valdžia mažiausiai 14 000 metų, netgi susiporuodamos vienos su kitomis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/paul-melki-ept-akvnh80-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neandertaliečiai yra mūsų artimiausi išnykę giminaičiai</h2>
<p>Svarbiausias skirtumas tarp neandertaliečių ir mūsų pačių yra tas, kad jie, kaip jau minėta anksčiau, išnyko prieš labai daug metų. Be abejo, tiksli jų mirties priežastis vis dar nežinoma, bet manoma, jog tai tikriausiai buvo daugelio veiksnių derinys.</p>
<p>Pirma, paskutinio ledynmečio klimatas, kaip žinia, buvo itin kintantis – nuo šalto iki šilto ir atvirkščiai, – tai darė spaudimą gyvūniniams bei augaliniams maisto šaltiniams ir reiškė, kad neandertaliečiai turėjo nuolat prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.</p>
<p>Antra, jų niekada nebuvo tiek daug, o bendras gyventojų skaičius niekada neviršijo dešimčių tūkstančių. Dažniausiai jie gyveno grupėse nuo 5 iki 15 asmenų, palyginti su Homo sapiens, kurių bendruomenėse buvo iki 150. Dėl šios priežasties šios mažos izoliuotos neandertaliečių populiacijos galėjo būti vis labiau genetiškai netvarios.</p>
<p>Trečia, egzistavo didžiulė konkurencija su kitais plėšrūnais, ypač šiuolaikinių žmonių grupėmis, kurios atsirado iš Afrikos maždaug prieš 60 000 metų, dėl ko spėjama, jog daugelis neandertaliečių galėjo būti asimiliuoti į didesnes Homo sapiens grupes. Ir visgi, kur žadėtieji tokio reiškinio įrodymai?</p>
<p>Galime pasidžiaugti, kad neandertaliečiai iš tiesų paliko daugybę pėdsakų, kuriuos buvo kone privaloma ištirti po dešimčių tūkstančių metų (dabar juos galima regėti specialiose parodose).</p>
<p>Pavyzdžiui, per pastaruosius 150 metų buvo aktyviai renkami iškastiniai kaulai, akmeniniai ir mediniai įrankiai, ir rasti jų palikti niekučiai bei papuošalai, nūdienoje sudarantys genomo kartografiją (organizmo genetinės medžiagos, užkoduotos DNR, žemėlapį).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tim-marshall-k2u71wv2ei4-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>99,7 proc. neandertaliečio ir šiuolaikinio žmogaus DNR yra identiški</h2>
<p>Žmonės visame pasaulyje savo genomuose turi neandertaliečių pėdsakus, dėl ko bene labiausiai stebinantis faktas yra kryžminimosi įrodymai, palikę tai, ką turime savyje iki šiol[3].</p>
<p>Įdomu tai, jog daugelis europiečių ir azijiečių turi nuo 1% iki 4% neandertaliečių DNR, o afrikiečiai, esantys į pietus nuo Sacharos, jų beveik neturi. Ir štai, ironiška, bet šiuo metu pasaulyje gyvena apie 8 milijardus žmonių, o tai reiškia, kad Žemėje niekada nebuvo daugiau neandertaliečių DNR nei yra šiuo metu.</p>
<p>Neandertaliečių genomas taip pat padeda mums geriau suprasti, kaipgi jie atrodė, mat yra įrodymų, kad kai kuriems neandertaliečiams atsirado blyški oda ir raudoni plaukai gerokai anksčiau nei Homo sapiens. Be to, daugybė genų, kuriais dalijasi neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės, yra susiję su viskuo apskritai – nuo gebėjimo ragauti kartų maistą iki kalbėjimo galimybės.</p>
<p>Taip pat paaiškėjo, jog dalis neandertaliečių DNR, galėjusių būti išties naudingais žmonėms prieš dešimtis tūkstančių metų, dabar, atrodo, sukelia problemų, kai jie derinami su šiuolaikiniu vakarietišku gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, yra sąsajų su alkoholizmu, nutukimu, alergijomis, kraujo krešėjimu bei depresija. </p>
<p>Tiesa, neseniai mokslininkai pasiūlė ir dar vieną teoriją: senovės neandertaliečių geno variantas gali padidinti rimtų komplikacijų, užsikrėtus COVID-19, riziką.</p>
<p>Aišku, kaip ir dinozaurai, neandertaliečiai nežinojo, kas po jų ateis. Tik skirtumas tas, kad gyvūnai staiga dingo po milžiniško meteorito, pataikyto iš kosmoso; tuo tarpu neandertaliečiai išnyko palaipsniui, prarasdami patogius namus, kuriuose sėkmingai gyveno šimtus tūkstančių metų, kol pati egzistencija tapo jiems nepalanki.</p>
<p>Ir iš tiesų, neandertaliečiai dabar tarnauja kitam tikslui – mes juose matome savo atspindį, kadangi skausmingai suvokiame savo padėtį ir poveikį, kurį darome šiai planetai.</p>
<p>Galiausiai neandertaliečių išnykimas primena, jog niekada neturėtume laikyti savo egzistavimo savaime suprantamu dalyku.</p>
