Dėl lytiškumo ugdymo mokyklose turėtų spręsti tėvai ar pati švietimo įstaiga?
Seimo narys Ignas Vėgėlė kelia diskusijas dėl tėvų teisės spręsti, ar jų vaikams reikalingos Gyvenimo įgūdžių pamokos lytiškumo temomis. Jis kartu su kolegomis įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kurios suteiktų tėvams teisę iki 16 metų amžiaus spręsti dėl vaikų lytiškumo ugdymo, o iki 14 metų – parinkti dorinio ugdymo programą (etiką ar tikybą).
I. Vėgėlė argumentuoja, kad tai esą padėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp tėvų konstitucinės teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės švietimo politikos.
Tačiau Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina šias pataisas. Teisininkų teigimu, siūlomos nuostatos sukurtų pavojingą precedentą, kai tėvai vienašališkai spręstų visus ugdymo klausimus, o tai prieštarautų dabartiniam įstatymui. Jie pabrėžia, kad vaikai jau dabar turi teisę išreikšti savo norą dėl mokyklos ar mokymosi formos, todėl tėvų teisės absoliutinimas būtų nepagrįstas.
Savo ruožtu teisininkai rekomenduoja gauti Vyriausybės išvadą ir įvertinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmenį formuojant politiką.
Diskusijos dėl lytiškumo ugdymo Lietuvos mokyklose tęsiasi jau ne pirmą kadenciją. Anksčiau opozicija siekė šias temas išbraukti iš Gyvenimo įgūdžių programos ir perkelti jas į dorinį ugdymą, kad tėvai turėtų galimybę rinktis tarp tikybos ir etikos programų.
Jei naujos pataisos būtų priimtos, jos dar labiau sustiprintų tėvų įtaką mokyklų ugdymo turiniui ir galimai pakeistų lytiškumo ugdymo modelį Lietuvoje.
Savo nuomonę išsakė ir socialdemokratai: tėvai gali priimti klaidingus sprendimus
Toks siūlymas sukėlė įvairias politines reakcijas: kai kurie politikai teigiamai vertina tėvų atsakomybės grąžinimą, tuo tarpu kiti abejoja, ar visi tėvai sugebėtų tinkamai ugdyti savo vaikus šiuo jautriu klausimu.
Demokratų ir „aušriečių“ atstovai palaiko iniciatyvą ir grąžintų tėvams atsakomybę už vaikų vertybinį ugdymą. Linas Kukuraitis teigia, kad svarbu, jog naujasis Seimas grįžtų prie šeimoms svarbių klausimų, o Robertas Puchovičius iš „Nemuno aušros“ frakcijos pritaria idėjai, kad tėvai turėtų pasirinkti, ar jų vaikai turėtų mokytis lytiškumo pamokų.
Tuo tarpu socialdemokratų frakcija, nors ir nesvarstė šio klausimo, mano, kad tėvams nereikėtų palikti viso ugdymo internete, nes jis gali būti pavojingas ir klaidingas.
Su lytimis susiję stereotipai keliauja iš kartos į kartą
Tuo tarpu Įvairovės edukacijos namų vadovė Lina Januškevičiūtė įsitikinusi, kad Lytiškumo ugdymas apima ne tik kūno pokyčių pažinimą, bet ir gyvenimo įgūdžių formavimą, susijusį su santykiais su savimi ir kitais žmonėmis.
Anot jos, tai padeda jaunimui suprasti savo ribas, atpažinti sveikus ir nesveikus santykius, bei atsispirti lyčių stereotipams. Taip pat toks ugdymas esą padeda kovoti su klaidingais įsitikinimais apie intymius santykius, kurie dažnai formuojami pagal filmus ir populiariąją kultūrą.
Lytiškumo ugdymas ne tik suteikia žinių apie kūno pokyčius, bet ir padeda atpažinti smurtą ir seksualinį priekabiavimą. Aiškinama, kad paaugliai, nežinodami, kas yra sveiki santykiai, gali patekti į manipuliacinius ir smurtinius santykius.
Lytiškumo ugdymas moko atpažinti savo ir kitų asmenines ribas, kas yra malonu ir nemalonu, bei kovoti su bendraamžių spaudimu.
Pasak L. Januškevičiūtės, lyčių stereotipai, susiję su „berniukiška“ ir „mergaitiška“ elgsena, dažnai susiformuoja vaikystėje ir nešami į paauglystę. O tai esą gali lemti neteisingus požiūrius į smurtą ir priekabiavimą, bei sukurti toksiškus santykius.
Su lytiškumu susijusioms NVO ateina paskutinioji?
Jungtinių Valstijų prezidento administracijos sprendimas sustabdyti užsienio pagalbos programas, įskaitant finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), sukėlė didelį susirūpinimą. Lietuvoje tai paveikė svarbius projektus, tokius kaip moterų įgalinimo iniciatyvas ir paramą nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams.
Ypač nuskambėjo lytiškumo ugdymo programos, kurias vykdė Įvairovės edukacijos namų direktorė L. Januškevičiūtė, kartu su JAV ambasada ir kitais partneriais.
Savo ruožtu NVO ir humanitarinės organizacijos, nors ir susidūrusios su finansavimo trūkumais, tikisi rasti naujus šaltinius pagalbai krizės paveiktoms šalims.
Tuo pačiu metu JAV planuoja sumažinti USAID darbuotojų skaičių ir sumažinti finansavimą, tačiau priešininkai teigia, kad tai tik pablogins pasaulinę situaciją, ypač atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos įtaką.
