Lietuvos oro uostai pereina prie atsinaujinančių žaliavų ir išbando naujos kartos dyzeliną
Lietuvos oro uostai pradėjo naudoti 100 % atsinaujinančių žaliavų pagrindu pagamintą dyzeliną, kurį tiekia „Neste Lietuva“. Šis kuras išbandomas realiomis žiemos sąlygomis pagal sudarytą beveik 35 tūkst. eurų vertės sutartį. Nors Lietuvos degalinėse jau galima įsipilti mažiau taršių degalų, tačiau ne visiems vairuotojams patinka perpus aukštesnė jų litro kaina lyginant su įprastu dyzelinu.
Naujasis dyzelinas bus naudojamas Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų specialiajai technikai, įskaitant sniego valymo mašinas, priešgaisrinius automobilius, traktorius, sunkvežimius, lengvuosius automobilius ir stacionarius elektros generatorius. Šis perėjimas prie ekologiškesnių degalų padeda mažinti taršą kasdienėje oro uostų veikloje[1].
Lietuvos oro uostų Operacijų departamento vadovas Valdas Stropus teigia, kad atsinaujinančių degalų naudojimas yra būtinas žingsnis siekiant sumažinti CO2 emisijas. Iki 2030 m. oro uostai planuoja pereiti prie visiškai atsinaujinančio dyzelino naudojimo visoms operacijoms, kur dar nėra techninių galimybių įdiegti elektrinį transportą.
Šis perėjimas yra dalis ambicingos „NET ZERO“ strategijos, kuri numato Lietuvos oro uostų veiklos klimatui neutralumo pasiekimą iki 2030 metų. Strategija taip pat apima elektrinio transporto diegimą ten, kur tai įmanoma, taip mažinant bendrą ekologinį pėdsaką.
„Neste MY Renewable Diesel“ yra gaminamas iš 100 % perdirbtų žaliavų, tokių kaip panaudotas kepimo aliejus, gyvuliniai ir žuvų riebalai. Šis kuras ne tik sumažina taršą, bet ir yra svarbus žingsnis link tvarios ateities, kurioje oro uostų veikla bus kuo mažiau kenksminga aplinkai.
Dyzelinas irgi gali būti mažiau taršus?
Atsinaujinantis dyzelinas – tai degalai, pagaminti iš riebalų ir aliejų, pavyzdžiui, sojų pupelių ar rapsų aliejaus, ir chemiškai identiški naftos dyzelinui. Jis atitinka JAV ASTM D975 standartus, tačiau neatitinka Europoje taikomo EN 590 tankio reikalavimo, nors atitinka EN15940 standartą, taikomą parafininiam dyzelinui[2].
Toks dyzelinas gali būti naudojamas vienas arba maišomas su naftos dyzelinu, daugiausia jo suvartojama Kalifornijoje dėl lengvatų pagal Mažo anglies dioksido kiekio degalų standartą. Skirtingai nuo biodyzelino, kuris yra monoalkilesteris, gaminamas transesterifikacijos būdu, atsinaujinantis dyzelinas yra angliavandenilis, gaunamas hidrinimo, dujinimo, pirolizės ir kitų pažangių procesų metu.
Dabartinė gamyba daugiausia grindžiama hidriniu apdorojimu, kai kaip žaliava naudojami riebalai, aliejai ir tepalai, tačiau taip pat plėtojami alternatyvūs metodai, pavyzdžiui, cukraus perdirbimas, dujinimas ir pirolizė. Per pastaruosius dvejus metus ši pramonės šaka sparčiai augo, ypač JAV vakaruose, kur senos naftos perdirbimo gamyklos pertvarkomos į atsinaujinančio dyzelino gamyklas.
JAV taip pat importuoja atsinaujinantį dyzeliną iš „Neste“, pirmaujančios pasaulinės gamintojos, turinčios gamyklas Europoje ir Singapūre, o tai rodo atsinaujinančio dyzelino potencialą pereinant prie švaresnių ir tvaresnių energetikos sprendimų.
Mažiau taršus dyzelinas žiemą neužšąla ir prie didelės minusinės temperatūros
Tuo tarpu toks dyzelinas turi ir daugiau teigiamų savybių. Pavyzdžiui, jis išmeta iki 90 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų per visą gyvavimo ciklą, todėl yra daug ekologiškesnis. Be to, šiame dyzeline nėra aromatinių medžiagų ir kitų priemaišų, kas leidžia efektyviau sudegti degalams ir mažiau užteršti variklį.
Dyzelinas, pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių taip pat gerai veikia esant labai žemoms temperatūroms (iki -32 °C), kas ypač svarbu šaltuose regionuose. Jis yra visiškai suderinamas su visais dyzeliniais varikliais ir esama degalų infrastruktūra, todėl galima naudoti gryną arba sumaišytą su įprastu dyzelinu be jokių techninių pakeitimų.
Dėl didelio cetaninio kiekio, šis kuras užtikrina efektyvų ir švarų degimą, taip sumažindamas priežiūros poreikį. Be to, toks dyzelinas gali būti ilgai sandėliuojamas, nes jo kokybė išlieka nepakitusi, o degaluose nesikaupia vanduo, kas suteikia lankstumo įmonėms, kurių degalų poreikis keičiasi priklausomai nuo sezono.
Visų šių privalumų dėka iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintas dyzelinas yra ne tik ekologiškesnis, bet ir praktiškesnis bei efektyvesnis degalų pasirinkimas įvairiose pramonės šakose.
Tačiau vienas iš didžiausių minusų – aukšta kaina. Iki šiol tokio tipo degalų litras buvo ženkliai didesnis už įprasto dyzelino ir benzino – pernai metų pradžioje kainavo beveik 3 eurus už litrą, tačiau vėliau šių degalų platintojas „Neste Lietuva“ pranešė apie ženklų šios kainos mažinimą, tačiau kaina ir toliau perkopia 2 eurų už litrą ribą[3].
