Vokietijos vyriausybė formuoja koaliciją su griežtomis taisyklėmis
Vokietijoje įvykę Bundestago rinkimai atnešė reikšmingų pokyčių šalies politinėje arenoje, suformuodami naują valdžią, kurią daugiausia sudaro Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) aljansas, vadovaujamas Friedricho Merzo. Po ilgų Olafo Scholzo „šviesoforo“ koalicijos (SPD, Žalieji, FDP) valdymo metų, rinkėjai pasirinko konservatyvesnį kursą, tikėdamiesi stabilesnės ir ryžtingesnės politikos.
Vokietijos CDU/CSU ir SPD koalicijos derybos pasiekė finišo tiesiąją. Derybininkai susitarė dėl griežtos migracijos politikos, reaguodami į dešiniųjų sėkmę vasario 23-iosios rinkimuose. Tačiau kova su melu ir dezinformacija socialinėje žiniasklaidoje bei kiti klausimai vis dar kelia įtampą.
„BILD“ gautame „Kultūros ir žiniasklaidos“ grupės dokumente aiškiai matyti siekis didinti spaudimą tokioms platformoms kaip „X“ ir riboti vadinamąsias netikras naujienas. Teigiama, kad „sąmoningas melagingų faktų skleidimas nėra saviraiškos laisvės dalis“, o nevalstybinis žiniasklaidos reguliuotojas turėtų veikti pagal griežtas taisykles, kovodamas su manipuliacijomis ir neapykanta[1].
Vokiečių teisininkai į tai žiūri skeptiškai. Volkeris Boehme-Neßleris iš Oldenburgo universiteto „BILD“ sakė, kad melas draudžiamas tik tada, kai jis baudžiamas, pavyzdžiui, kaip neapykantos kurstymas, o teisiškai atskirti faktą nuo nuomonės yra sudėtinga. „Teigti ‚nekenčiu politikų‘ nėra nusikaltimas“, pabrėžė jis.
Valdžia keičiasi ir tai greičiausiai nepatiks Vašingtonui
Josefas Franzas Lindneris iš Augsburgo universiteto pridūrė, kad melagingų faktų skleidimas paprastai nėra baudžiamas, išskyrus Holokausto neigimą, ir įspėjo, kad bendras „netikrų naujienų“ nusikaltimas keltų grėsmę bet kokiam prieštaringam teiginiui.
JAV prezidentas, žinomas dėl skeptiško požiūrio į NATO ir Europos Sąjungą, gali sveikinti Vokietijos gynybos išlaidų didinimą, nes tai atitinka jo ilgametį reikalavimą sąjungininkėms prisiimti didesnę finansinę naštą. Tačiau F. Merzo vadovaujamos vyriausybės ryžtas stiprinti ES integraciją ir išlaikyti tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu gali sukelti nesutarimų, ypač jei D. Trumpas sieks pragmatiškesnių santykių su Maskva.
JAV viceprezidentas J.D. Vance’as Miunchene griežtai kritikavo tokią naują Vokietijos politiką, o jį remia E. Muskas, „X“ savininkas, palaikęs AfD rinkimuose. Teisininkas Joachimas Steinhöfelis dokumentą vadina „bauginimo taktika“ prieš socialinę žiniasklaidą, pabrėždamas, kad reguliuotojui trūksta teisinio pagrindo.
Vokietijos žmonės laukia rimtų pokyčių
Koalicija jau įgyvendino griežtas derybų taisykles: uždrausti betkokie informacijos nutekėjimai, asmenukės ir vieši pareiškimai šių derybų metu. „POLITICO“ matytame dokumente numatyta, kad visi rezultatai keliautų per centrinį komitetą, o maistas taip pat užsakomas tik per CDU biurą[2].
Migracijos srityje susitarta dėl griežčiausių taisyklių per dešimtmečius: didinamas sulaikymo pajėgumas, stabdomas šeimų susijungimas dvejiems metams, plečiamas „saugių šalių“ sąrašas, įtraukiant Alžyrą, Indiją, Maroką ir Tunisą, bei atsisakoma privalomos teisinės pagalbos prieš deportaciją.
Vis dėlto SPD atmeta CDU siūlymą steigti migrantų centrus užsienyje. Gynybos klausimu nesutarta: CDU siekia 3,5 proc. BVP karinėms išlaidoms, SPD tai laiko pertekliumi. Diskusijos dėl privalomos karinės tarnybos taip pat stringa, nes SPD nori ją palikti savanorišką.
Nors derybos turėjo baigtis per Velykas, dabar prioritetas yra turinys, o ne greitis. AfD, rinkimuose likusi antra, lieka opozicijoje, o CDU lyderis Friedrichas Merzas ruošiasi kanclerio vaidmeniui.
