Prezidentūra susirūpino iš gyventojų sukčių išviliojamais pinigais
Ketvirtadienį Prezidentūroje pasirašytas memorandumas, kuriuo institucijos sutiko bendradarbiauti ir aktyviau kovoti su sukčiais, kurie Lietuvoje kasmet išvilioja milijonus eurų. Tačiau panašaus pobūdžio institucijų – ne viena, tad kyla klausimas, kam Lietuvai dar vienas mažai veiksmingas padalinys?
Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, kad tokia nusikalstama veikla kelia rimtą grėsmę ne tik žmonių finansiniam saugumui, bet ir nacionaliniam saugumui.
„Pinigų santaupų praradimai ne tik didina gyventojų pažeidžiamumą, bet ir menkina pasitikėjimą tiek įmonėmis, kurių vardu naudojasi sukčiai, tiek teisėsaugos institucijomis, kurios turi apsaugoti klientus ir gyventojus, tiek finansų sektorių, kurio sąskaitose laikomi gyventojų pinigai. Lygiai taip pat matomi dezinformacijos kampanijas, skleidžiamas elektroninio ryšio priemonėmis.
Šiame visame kontekste įžvelgiame, kad tai ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet lygiai taip pat tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – žurnalistams sakė A. Varnelis[1].
Mokesčių mokėtojai „susimes“ ant dar vieno padalinio, kuris saugos jų pačių pinigus?
Pasirašytas dokumentas sujungia daug svarbių institucijų – Generalinę prokuratūrą, policiją, Lietuvos banką, Ryšių reguliavimo tarnybą ir kitas, kurios įsipareigojo aktyviau kovoti su sukčiavimo atvejais. Varnelis akcentavo, kad sukčiavimas kenkia ne tik atskiriems gyventojams, bet ir visai valstybinei sistemai, nes prarasti pinigai mažina pasitikėjimą tiek įmonėmis, tiek teisėsaugos institucijomis.
Nauja iniciatyva – specialaus padalinio steigimas, kuris operatyviai reaguotų į sukčiavimo atvejus, informuotų nukentėjusius asmenis, o taip pat imtųsi prevencinių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tokioms atakoms. 2023 m. sukčiai apgavo apie 10 tūkst. žmonių, iš kurių buvo prarasta 13 mln. eurų, o 2022 m. šis skaičius buvo dar didesnis – daugiau nei 17 mln. eurų.
Panašaus pobūdžio centrai jau Lietuvoje veikia
Tuo tarpu Lietuvos policija lapkričio pabaigoje pranešė apie steigiamą sukčiavimo prevencijos centrą, kuris esą veiks visą parą ir operatyviai reaguos į sukčiavimo atvejus. Skelbiama, kad šis centras, kurio veiklą koordinuos policija, bus skirtas ne tik ankstyvam sukčiavimų užkardymui, bet ir greitam nukentėjusiųjų pagalbos užtikrinimui[2].
Centro pareigūnai esą galės iš karto blokuoti bankinius pavedimus, sąskaitas, neteisėtus internetinius svetainių domenus ir kitas sukčiavimo priemones, taip sustabdydami lėšų judėjimą ir padidindami galimybes sugrąžinti prarastas pinigų sumas.
Tačiau ir tai, pasirodo, nėra pirmasis centras, teikiantis tokias paslaugas ir tokio pobūdžio informaciją gyventojams.
Mat 2021 m. gegužės 17 d. savo veiklą pradėjęs ir VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras – kaip pirmoji Europoje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, veikianti kaip atskira institucija[3].
„Centro komandą sudaro aštuoni darbuotojai, centras koordinuoja darbo grupes, kurios inicijuoja ir skatina viešojo ir privačiojo sektorių tarpusavio bendradarbiavimą. Atstovaujame tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių interesams, vienijame įvairias organizacijas. Keliame sau reikalavimą, kad kiekvienas mūsų darbas būtų išmatuotas ir pagrįstas, neštų ir kurtų pridėtinę vertę visuomenei, valstybei, joje veikiantiems rinkos dalyviams ir finansinių nusikaltimų prevencijos ekspertams–profesionalams“, – nurodoma oficialiame šiam centrui priklausančiame internetiniame tinklalapyje.
Centro steigėjų sąraše – Finansų ministerija, Lietuvos bankas, komerciniai bankai (AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė URBO bankas, Revolut Bank, UAB, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas ir OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas).
Naivūs gyventojai vis dar „pasimauna“ ant sukčių meškerės
Nepaisant nuolatinių įspėjimų apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, jų apgavystės vis dažnėja, o laimikiai – auga. Per paskutines žiemos ir pirmas pavasario dienas sukčiams pavyko išvilioti daugiau nei 25 tūkst. eurų iš nukentėjusiųjų[4].
Ekspertai ragina žmones būti atsargiems ir niekada telefonu neatskleisti asmeninių duomenų.
„Niekada banko darbuotojai ar policijos pareigūnai neprašo jūsų prisijungimo kodų“, – perspėja „Urbo“ banko atstovas.
Naujausias šokiruojantis atvejis – moteris, praradusi net 100 tūkst. eurų po skambučio, kuriame apgavikas suteikė klaidingus nurodymus.
Be telefoninių apgavysčių, sukčiai jau vaikšto po butus ir apsimetę policininkais išvilioja pinigus, kaip nutiko Klaipėdoje, kur dvi senjorės prarado 500 eurų ir 4 tūkst. eurų.
Bankų ekspertai pataria žmonėms tiksliai peržiūrėti savo kortelių nustatymus, keisti limitus ir atsisakyti bekontakčių mokėjimų, jei šios funkcijos nenaudojamos.
2024 metais sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 17,3 mln. eurų, tačiau finansų institucijos sugebėjo užkirsti kelią dar didesniems nuostoliams.
