Nauja valdymo forma - DAO keičia nusistovėjusias tradicijas

Decentralizuotos platformos keičia centralizuoto valdymo funkcijas

Įmonės, norėdamos sėkmingai veikti, turi išsiskirti iš konkurentų, kurdamos strateginius konkurencinius pranašumus, tad, siekiant pasinaudoti naujomis galimybėmis, joms labai svarbu greitai reaguoti. Kad būtų galima užtikrinti tokį operatyvumą ir aukščiausius veiklos rezultatus, nemaža dalis verslo jau pradėjo taikyti decentralizuotą valdymo struktūrą ir įmonių veiklą perorientuoti į naują veiklos modelį – decentralizuotą autonominę organizaciją (DAO). 

Šio veiklos modelio esmė yra ta, kad DAO neturi centrinio valdymo organo ir pasikliauja savo narių bendradarbiavimu siekiant bendro tikslo^[1].

Paprasčiau sakant, DAO paskirtis – valdyti organizaciją panašiai kaip įprastą bendrovę, tačiau pagrindinis skirtumas tas, kad nėra centrinės valdžios institucijos. Vietoje to, vadovų ir dalyvių grupė kolektyviai veikia kaip valdymo organas.

Kiekvienas organizacijos narys ar darbuotojas yra įtraukiamas į sprendimų priėmimą

Kadangi tradiciniais veiklos metodais besiremiančiose įmonėse darbuotojai paprastai pasiekia tik tuos rezultatus, kuriuos jiems skiria aukščiausi vadovai, (o centralizuoto valdymo modelis daugiau ar mažiau panašus į totalitarinį vadovavimą), darbuotojai negali prisidėti prie organizacijos sprendimų priėmimo proceso ir yra tik aukštesniu lygmeniu priimtų sprendimų vykdytojai. Dėl to nukenčia veiklos rezultatai^[2]. Pritaikius DAO modelį, ši situacija pasikeičia iš esmės ir kiekvienas darbuotojas ar organizacijos narys tampa atsakingu ir prisidedančiu prie sprendimų priėmimo.

Toks organizacijos veikimo modelis tapo itin populiarius tarp kriptovaliutų entuziastų ir tų, kurie naudoja blokų grandinės technologiją.

DAO mechanizmas veikia principu perku–parduodu, o rinka pati reguliuoja jos žetono kainą.

Dažniausiai kiekvienas toks kripto projektas prasideda nuo pradinio kapitalo sukaupimo pritraukiant ankstyvuosius investuotojus. Jei projektui sekasi ir žetono kaina kyla, ateityje galima išleisti daugiau žetonų už didesnę kainą ir taip pritraukti dar daugiau kapitalo.

Kartais pasitelkiami ir antriniai investavimo instrumentai. Tai reiškia, kad gavusi narių leidimą DAO taip pat gali investuoti į turtą, pavyzdžiui, į įmones, į NFT ar kitus skaitmeninius žetonus. Jei tas turtas laikui bėgant tampa vertingesnis, didėja ir bendra DAO vertė.

Populiariausios media programėlės šiuo metu veikia centralizuotai

Panašiu principu veikia ir populiariausios pasaulyje programėlės – „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“ ir „Spotify“, kai viena organizacija per centrinę kompiuterinę sistemą kontroliuoja, ar kiekviena programėlė yra įjungta, ar išjungta.

Kai naudotojai tampa decentralizuoto tinklo dalyviais, kiekvienas iš jų savo veikimu padeda užtikrinti sklandų sistemos veikimą. Todėl kiekvienas platformos dalyvis turi daugiau įtakos tam, kaip bendruomenė ar organizacija vystosi ir auga.

Socialinių tinklų decentralizacija netolimoje ateityje taip pat turėtų būti neišvengiama

Su vis didesniais iššūkiais kasdien susiduria ir socialinių tinklų kompanijos, turinčios didžiulį naudotojų duomenų kiekį. Jų veikimo tvarką vis dažniau kritikuoja ir reguliavimo institucijos, ir vartotojai, kurių duomenys dažnai tampa netiesiogine preke.

Be to, socialiniai tinklai yra paremti kūrėjų ekonomika, tačiau didžiąją dalį pajamų iš šių kūrinių ar tiesiog vartotojų sukuriamo turinio gauna ne kūrėjai ar turinį kuriantys vartotojai, o juos talpinančios platformos. Šias problemas gali išspręsti blokų grandinės technologijos naudojimas, galintis užtikrinti duomenų naudojimo skaidrumą ir nuosavybę.

Kripto funkcionalumas turi potencialo tai pakeisti, nes leidžia kūrėjams taikyti metodus, kaip užsidirbti iš savo sekėjų, panašiai kaip DAO naudoja atlygį nariams už jų indėlį^[3].

„Aave“ generalinis direktorius ir decentralizuotų socialinių platformų kūrėjas Stani Kulechovas mano, kad turinio kūrėjai turėtų turėti cenzūrai atsparų platinimo kanalą, kuriuo galėtų bendrauti su savo auditorija. Žurnalui „Magazine“ jis sakė, kad „žmonėms, kurie skelbia turinį, kuria turinį, vartoja jį, dalijasi juo, decentralizuota socialinė medija neabejotinai būtų naudinga.“^[4]

DAO atveria naujas galimybes turinio kūrėjams

Sukurti ir plėtoti auditoriją yra labai svarbu bet kuriam verslui, tačiau turinio kūrėjams tai gyvybiškai būtina, nes tai tiesiogiai lemia jų pajamas.

Socialinės DAO platformos puikiai tinka turinio „verslininkams“, nes mainais į savo kuriamą produktą jie tiesiogiai dalyvauja valdyme, neperduoda turinio nuosavybės teisių ir naudojasi betarpišku bendravimu su savo sekėjais^[5].

Turinio kūrėjai, kurie savo turinį socialinėje žiniasklaidoje pateikia nemokamai, kai kuriais atvejais iš to gali uždirbti pinigų – kūrėjo vertė didėja priklausomai nuo to, kiek žmonių prenumeruoja jo įrašus.

Be to, nuomonių formuotojai taip pat galėtų užsidirbti, leisdami sekėjams tiesiogiai investuoti į juos. Galiausiai, įmonės galėtų teikti nuolaidas parduotuvėse klientams, turintiems tam tikrų žetonų.

DAO pritaikymas pabaigtų cenzūrą socialiniuose tinkluose

Pasaulyje vis dažniau nerimaujama dėl didėjančio žodžio laisvės trūkumo socialinėse platformose tokiose kaip „Facebook“ ir „Twitter“. Šiuose centralizuotuose tinkluose bet kas gali būti uždraustas ar užblokuotas, jei jo paskyra nepatinka platformos vadovams. Šios problemos neišvengia net patys įtakingiausi žmonės, net ir tokie kaip, pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Socialinės žiniasklaidos platformose pritaikius DAO modelį, situacija pasikeistų iš esmės. Decentralizuotoje platformoje turinio cenzūra beveik neįmanoma, nes dėl jos sprendžia visa DAO narių grupė. Labai maža tikimybė, kad ši grupė galėtų turėti vieningas nuostatas ir drausti turinį dėl nuomonių neatitikimo, jei jis neprieštarauja įstatymams.

DAO apsaugo žodžio laisvę naudojant skirtingus turinio moderavimo būdus

Jei kūrėjai turi patys stebėti savo turinį decentralizuotose platformose, kaip užtikrinti, kad nebūtų platinama neteisėta ir žalinga informacija? Juolab kad dėl socialinių tinklų moderavimo diskutuojama jau daugelį metų, o tokiose svetainėse kaip „Facebook“ ir „Twitter“ ne visada gerai sekasi prižiūrėti netinkamą turinį ir kartu užtikrinti saviraiškos laisvę.

DAO taip pat neišsprendžia visų turinio moderavimo problemų, bet ji suteikia technologiją, kurią bendruomenės gali naudoti norėdamos organizuoti save naujais būdais. Tai apsaugo žodžio laisvę ir kartu užtikrina visų saugumą^[6].

Skirtingos socialinės DAO turi skirtingus moderavimo būdus.

Kai kurios platformos įvedė „balsavimo“ tvarką. Kai daug sekėjų ar gerą reputaciją turintys naudotojai pažymi, kad kieno nors turinys yra abejotinas, to blogo veikėjo įrašai nuleidžiami į kanalo apačią, o retesniais atvejais gali būti net pašalinami.

Kitos socialinės DAO sukūrė grupių sistemą ir kiekvienai grupei priskyrė moderatorių, kuris prižiūri platinamą turinį. Jeigu blogų veikėjų grupė būtų pasiryžusi skleisti dezinformaciją ar neteisėtą turinį, ją būtų galima uždaryti surengus visos „grandinės“ balsavimą.

DAO užtikrina kiekvieno savo nario nepriklausomumą ir balso teisę

DAO privalumai jau yra plačiai žinomi. Pati autonominė DAO struktūra yra didžiausias jos privalumas.

Daugelis šiuolaikinių organizacijų ir korporacijų susiduria su valdymo problemomis dėl savo hierarchinės struktūros, o DAO autonominės struktūros pagalba užtikrina, kad kiekvienas organizacijos narys būtų nepriklausomas. Dėl to ji gali lengviau pasinaudoti laisvės nuo centralizuoto įsikišimo privalumais.

Be to, dar vienas svarbus elementas, į kurį atsižvelgiant nagrinėjant decentralizuotų autonominių organizacijų privalumas yra tas, kaip kiekvienas gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

Skirtingai nuo tradicinių įmonių ar organizacijų, kuriuose tik akcininkai ar atrinkta žmonių grupė turi galimybę pareikšti savo nuomonę dėl valdymo sprendimų, visi DAO investuotojai turi galimybę pareikšti savo nuomonę ir balsuoti organizaciniais klausimais. Investuotojų turimų DAO žetonų skaičius lemia jo balsavimo teisę organizacijoje.