Teismas nagrinėjo viešųjų pirkimų komisijos atsakomybę dėl neteisėtai pasirinktų procedūrų
Vilniuje vykęs NATO valstybių vadovų susitikimas buvo laikomas vienu svarbiausių renginių Lietuvos istorijoje, tačiau rengiantis jam neišvengta viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų. Lietuvos teismai neseniai išnagrinėjo bylą, susijusią su viešųjų pirkimų komisijos atsakomybe už neteisėtai pasirinktas pirkimų procedūras.
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė teigia, kad šioje byloje buvo sprendžiama dėl ypatingos reikšmės viešojo pirkimo organizavimo būdo – neskelbiamų derybų – ir dėl to kilusios komisijos narių asmeninės atsakomybės[1].
Teismo sprendimas iškelia svarbius klausimus apie būtinybę peržiūrėti viešųjų pirkimų reguliavimą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą. Deja, tačiau šiuo metu vis dar nuolat pasitaiko rimtų viešųjų pirkimų pažeidimų ir spragų.
Neskelbiamos derybos – būtinas sprendimas ar įstatymo pažeidimas?
NATO viršūnių susitikimo organizavimas Lietuvoje pareikalavo itin skubių sprendimų, dėl kurių buvo pasirinkta viešųjų pirkimų įstatyme ribotai leidžiama procedūra – neskelbiamos derybos. Šis pirkimo būdas riboja konkurenciją ir yra mažiau skaidrus, todėl pagal įstatymą jis gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai kiti pirkimo būdai negalimi dėl laiko stokos.
Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad ši procedūra buvo pasirinkta neteisėtai, nes pirkimų organizatoriai nesivadovavo įstatyme nustatytais skaidrumo ir konkurencijos principais. Dėl šių pažeidimų atsakomybė buvo pritaikyta ne tik perkančiosios organizacijos vadovui, bet ir viešųjų pirkimų komisijos nariams, kurie balsavo už sprendimą vykdyti pirkimus neskelbiamų derybų būdu.
„TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė V. Varnaitienė teigė:
„Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narį, balsavusį už sprendimus vykdyti penkis pirkimus neskelbiamų derybų būdu, kai toks sprendimas prieštaravo VPĮ nuostatoms, VPT pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 400 eurų dydžio baudą.
Nesutikdamas su VPT nutarimu, komisijos narys kreipėsi į teismą. Pirmos instancijos teismas asmens skundą tenkino, nes nustatė, kad viešųjų pirkimų komisijos narys veikė esant būtinajam reikalingumui. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. sausį šį sprendimą patvirtino.“
Teismas, nagrinėdamas šią bylą, rėmėsi keliais svarbiais argumentais, kurie pagrindė sprendimą panaikinti komisijos nario baudą:
- Išskirtinė situacija. NATO viršūnių susitikimas buvo ypatingas įvykis, kurio organizavimas negalėjo būti vykdomas įprasta viešųjų pirkimų tvarka dėl informacijos konfidencialumo ir laiko apribojimų.
- Teisinio reguliavimo trūkumai. Buvo svarstoma keisti viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, kad būtų galima užtikrinti teisėtą pirkimų organizavimą tokiais atvejais, tačiau dėl teisėkūros procedūrų šie pakeitimai nebuvo priimti laiku.
- Žalos vertinimas. Teismas nustatė, kad padaryta žala, t. y. nesilaikymas įstatymo nuostatų, buvo mažesnė nei potenciali žala, kuri būtų kilusi, jei pirkimų procedūros būtų vilkinamos dėl teisinių ginčų.
Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė, kad komisijos narys veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neturėjo būti baudžiamas už VPĮ pažeidimus, nors ir neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas neteisėtai.
Panašu, jog reikalingi pokyčiai viešųjų pirkimų reguliavimo srityje
Ši byla iškėlė svarbius klausimus dėl viešųjų pirkimų reguliavimo Lietuvoje. Ar teisinė sistema pakankamai lanksti, kad leistų greitai organizuoti itin svarbius renginius, neprieštaraujant įstatymams? NATO viršūnių susitikimo atvejis parodė, kad kartais egzistuojantis reguliavimas nesuteikia aiškių sprendimų priėmimo gairių, todėl gali būti svarstomi įstatymų pakeitimai. Tačiau kaip nuspręsti, kurie renginiai yra tokie svarbūs, kad jiems net negalioja įprastas įstatymas bei atsakomybė už jo sulaužymą?
Vyriausybės programoje numatyta didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą, tad gali būti, kad ateityje bus sukurti nauji mechanizmai, leidžiantys organizuoti ypatingos svarbos renginius be teisinių kolizijų. Žinoma, drauge būtina, jog taisyklės nesukurtų dar didesnės neskaidrių viešųjų pirkimų tikimybės.
Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad už sprendimus gali būti taikoma įvairių lygių asmeninė atsakomybė – nuo drausminės iki baudžiamosios. Atsakomybė gali kilti ne tik pirkimo vykdytojo vadovui, bet ir visiems sprendimų priėmimo procese dalyvavusiems asmenims.
- Drausminė atsakomybė taikoma, jei darbuotojas nevykdo savo pareigų pagal darbo santykius.
- Civilinė atsakomybė kyla, kai dėl neteisėtų sprendimų padaroma žala perkančiajai organizacijai.
- Administracinė atsakomybė apima baudas, kurios gali siekti nuo 250 iki 6000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto.
- Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, jei nustatoma, kad pažeidimai buvo susiję su korupcija, kyšininkavimu ar kitais nusikaltimais.
Lietuvos teismuose jau yra nagrinėtų atvejų, kai už neskaidrius viešuosius pirkimus valstybinės institucijos darbuotojams buvo skiriamos didelės baudos ar net taikomas draudimas dirbti valstybės tarnyboje.
