M. Ali atsisakė kariauti Vietname: „Joks Vietkongo žmogus niekada manęs nevadino negru“
Muhammadas Ali, laikomas vienu iškiliausių visų laikų boksininkų, buvo ne tik sporto legenda, bet ir ryžtingas pilietinių teisių aktyvistas bei pacifistas. Jo drąsus pasipriešinimas Vietnamo karui ir aktyvus dalyvavimas kovojant už afroamerikiečių teises padarė jį ikona, kurios įtaka peržengė sporto ribas.
1966 m., būdamas pasaulio sunkiasvorių bokso čempionu, M. Ali buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Nors jis dalyvavo instrukcijose, tačiau atsisakė tarnauti ar duoti priesaiką. Dėl to jis netgi buvo suimtas ir nuteistas, tačiau 1971 m. birželį nuosprendį panaikino JAV Aukščiausiasis teismas.
1967 m., likus mėnesiui iki numatyto keliavimo į kariuomenę, M. Ali paaiškino, kodėl jis neketina kariauti Vietname[1]:
„Kodėl jie turėtų reikalauti, kad aš apsivilkčiau uniformą ir keliaučiau dešimt tūkstančių mylių nuo namų, mėtyčiau bombas ir šaudyčiau rudus žmones vietname, kai tuo pat metu taip vadinamieji negrai Luisvilyje yra žeminami kaip šunys ir jiems nesuteikiamos elementarios žmogaus teisės?
Ne, aš nekeliausiu dešimt tūkstančių mylių nuo namų tam, kad padėčiau žudyti ir deginti kitą vargingą tautą vien tam, jog būtų tęsiamas baltųjų vergvaldžių dominavimas prieš tamsesnės odos žmones visame pasaulyje. Atėjo diena, kai toks blogis turi baigtis. Man buvo pasakyta, kad tokia mano pozicija gali sužlugdyti mano reputaciją ir kainuoti man milijonus dolerių, kuriuos turėčiau uždirbti kaip čempionas.
Bet jau esu tai pasakęs kartą ir pakartosiu dar sykį. Tikrasis mano žmonių priešas yra čia pat. Aš nepažeminsiu savo religijos, savo žmonių ar savęs, tapdamas įrankiu pavergti tuos, kurie kovoja už savo teisingumą, laisvę ir lygybę…
Jeigu tikėčiau, kad šis karas atneš laisvę ir lygybę 22 milijonams mano žmonių, jie neturėtų manęs šaukti – pats stočiau rytoj. Tačiau aš turiu rinktis – paklusti šalies įstatymams arba Alacho įstatymams. Aš nieko neprarandu, gindamas savo įsitikinimus. Todėl eisiu į kalėjimą. Juk kalėjime mes jau keturis šimtus metų.“
Jis taip pat pasakė legendinę frazę, kad „joks Vietkongo žmogus niekada manęs nevadino negru“.“
M. Ali nebūgo prarasto titulo, politikų ir visuomenės pasmerkimo ir gręsiančio kalėjimo
Dėl savo įsitikinimų ir atsisakymo kariauti, M. Ali ne tik buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Jam taip pat buvo skirta 10 000 JAV dolerių bauda, atimtas bokso čempiono titulas ir uždrausta kovoti profesionaliame bokse.
Nors jis liko laisvėje apeliacijos metu, jam buvo uždrausta kovoti daugiau nei trejus metus, iki kol JAV Aukščiausiasis teismas vienbalsiai panaikino jo teistumą, leisdamas M. Ali grįžti į ringą. Tačiau nepaisant tokios griežtos bausmės, prarastų kelių geriausių metų be jokių kovų bei patirto JAV sporto ir politinių lyderių smerkimo, M. Ali tvirtai laikėsi savo įsitikinimų ir vis tiek nevyko į Vietnamą, kur būtų žudęs vietinius.
Verta pažymėti, kad M. Ali savo griežtą nuomonę apie Vietnamo karą ir tamsiaodžių teises išreiškė ir kitais būdais[2]. Jis aktyviai dalyvavo protestuose prieš karą, taip pat kovojo už afroamerikiečių teises. Sporto legenda dalyvavo daugybėje demonstracijų, kalbėdavo universitetuose, eidavo į televizijos laidas, kur nuolat aštriai kritikuodavo valdžios veiksmus, imperializmą ir rasizmą. Savo paskaitose M. Ali studentams aiškino juodaodžių istoriją, savo paties politines kančias, bandė paaiškinti principinio pasipriešinimo poreikį.
M. Ali buvo taikos ir teisingumo simbolis
Savo veiksmais ir kalbomis jis buvo bene labiausiai matomas tų laikų juodaodžių teisių aktyvistas. Šitaip besielgdamas jis sujungė sporto, populiariosios kultūros, politikos ir aktyvizmo pasaulius, savo išskirtinę asmenybę naudodamas taikos ir žmogaus teisių propagavimui. Meilė Afrikai, įniršis prieš politinę nelygybę ir socialinio teisingumo troškimas padarė jį nepamirštamu žmogaus teisių ambasadoriumi.
M. Ali veiksmai ir įsitikinimai padarė didelę įtaką ne tik sportui, bet ir visuomenei. Jo drąsa ir pasiryžimas kovoti už tai, kuo tikėjo, įkvėpė daugelį ir padėjo formuoti pilietinių teisių judėjimą JAV.
M. Ali tapo ne tik bokso legenda, bet ir taikos bei teisingumo simboliu visame pasaulyje. Tad svarbu įsidėmėti, jog neretai tikras didvyris yra ne tas, kuris aklai griebiasi ginklo, o tas, kuris stengiasi išsaugoti taiką, drauge matydamas tikrąsias savo šalies problemas.
