Su vaikais dirbantiems pedagogams tapo privaloma turėti QR kodus
COVID-19 pandemijos metu į visuomenę integruoti QR kodai dabar jau naudojami ne tik Lietuvos piliečių pasuose, bet ir yra privalomi atributai švietimo sistemos darbuotojams. Tokiomis naujovėmis patenkinta toli gražu ne visa mokytojų bendruomenė.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) praneša, kad nuo šiol QR kodą privalo turėti visi, dirbantys ar planuojantys dirbti su vaikais, išskyrus Pedagogų registre registruotus asmenis[1].
Visgi, asmenims, registruotiems pedagogų registre, šis kodas nebus reikalingas, mat informaciją švietimo įstaigos gali pasitikrinti tiesiogiai registre.
Reikalingą darbui QR kodą pedagogai privalės gauti iki 2025 m. sausio 31 d., o darbdaviai darbuotojus privalės patikrinti iki balandžio 30 d. Ar tinkamai vykdoma kontrolė, patikrins NŠA.
Tiesa, tai – ne visai naujiena, mat toks reikalavimas įsigaliojo dar nuo lapkričio 1 d.
Savo ruožtu teisininkas Alvis Mozeris pažadėjo artimiausios savaitės bėgyje paskelbti išsamią teisinę konsultaciją apie Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimą ir jo naudojimą[2].
Tačiau visuomenėje tokia naujiena buvo sutikta nevienareikšmiškai. Vieni teigė nesuprantantys šių naujovių, kiti tvirtino kodą išsiėmę, nes kitaip negalėtų dirbti, nors darbo su vaikais praktiškai ir nevykdo.
„Čia įžeidimas žmogui, kuris nėra padaręs tokių nusikaltimų. Tegul, kurie yra teisti dėl pedofolijos įrašo tą spec. kodą ant vairuotojų teisių, tapatybės kortelės ar paso. Tada visi matys, kam reikės dokumento. O ne tą skaitmenizacijos kodą, kurį nori pritaikyti visiems gerovės link.“ – svarstė internautė.
Prieš kelis metus Lietuvoje siūlyta pedofilų registro idėja
O štai prieš kelerius metus Lietuvoje buvo primygtinai mėginama „prastumti“ pedofilų registrą, iniciatorių galvose brendusį ne vienerius metus, tačiau to nepavykus padaryti, buvo pamaloninti mokytojai?
Galimybė vesti sunkius nusikaltimus padariusių pedofilų registrą, Lietuvą sudomino dar 2023-aisiais – būtent tada buvo pradėta svarstyti, kad viešas pedofilų registras galėtų prisidėti prie seksualinių nusikaltimų užkardymo šalyje[3].
Tokias mintis paskatino Lenkijos pavyzdys, kur tokio tipo registras veikia jau ne vienerius metus, o štai Lietuvą nuo jo sulaikė ta nelemta asmens duomenų apsauga, nors projekto iniciatorė Rimantė Šalaševičiūtė siūlė, kad registre būtų talpinama tik tokio asmens vardas, pavardė ir vietovė, kurioje jis gyvena. Sunkūs nusikaltimai, pasak jos, apima išžaginimą, kūno sužalojimus.
Tačiau stebuklinga duomenų apsauga nebegalioja mūsų švietimo darbuotojams. Dvigubi standartai?
Nuo 2023 m. LR piliečių pasuose „įsitaisė“ nauji QR kodai
Tačiau dar labiau Lietuvos žmones nustebino pernai metų pradžioje pasirodę QR kodai pasuose – tokie patys, kokie buvo ir vadinamuose galimybių pasuose.
Dėl šios priežasties 77.lt pernai metais kreipėsi net į patį Migracijos departamentą, tačiau tikslaus atsakymo, kam šie reikalingi, taip ir nesulaukė.
Kiek pavyko išsiaiškinti, tokią praktiką jau kurį laiką taiko JAV, mat tai esą leidžia greitai pasiekti oficialų su migracija susijusios institucijos tinklalapį. Jame neva nėra jokios konkretų asmenį identifikuojančios informacijos.
Tačiau jau net lietuviškose žiniasklaidos priemonėse užsimenama, kad nors QR kodų naudojimas yra „patogus“ (kodai jau įsitaisę ir kavinėse, ir prekybvietėse, kur skatinamas atsiskaitymas bekontaktėmis priemonėmis), tai susiję ir su tam tikromis grėsmėmis. Pavyzdžiui, pažvelgus į QR kodą iš karto nėra aišku, ar asmuo nebus nukreipiamas į kenkėjiškas programas ir jūsų asmeniniai duomenys staiga neatsidurs sukčių rankose[4].
Tad naudotis naujovėmis skatinama atsakingai – nepaisant to, kaip tai yra „progresyvu“, ar tikrai norite, kad kažkas žinotų, kur ir kada vakar lankėtės, su kuo gėrėte kavą ir kur keliavote? Kinijos kreditų sistema – puikus pavyzdys kaip „nekalta“ žmonių kontrolės priemonė tapo gyvenimus laužančia sistema. O ypatingai, jei dar turi skolų ar baudų.
