Suprasti akimirksniu
  • Skiepų kalendorius papildytas dar dviem dūriais
  • Vaikų skiepų kalendorius: išsami informacija ir trumpinimų paaiškinimas
  • Skiepai nuo COVID-19 vaikams vis dar kelia diskusijas tarp tėvų ir ekspertų
  • Lietuvoje neegzistuoja privalomi skiepai vaikams
Šaltiniai
Skiepai vaikams
Skiepų kalendorius susideda iš daug skirtingų vakcinų. Dianos Polekhinos/Unsplash nuotrauka

Skiepų kalendorius papildytas dar dviem dūriais

Lietuvos vaikų skiepų kalendorius yra rekomenduojamojo pobūdžio vakcinų sąrašas, kuriame nurodyta, kokiu laiku mažamečiai turėtų gauti tam tikrus skiepus. Šis kalendorius reguliariai peržiūrimas, todėl palaipsniui vis plečiasi ar kinta. 2023 metų vaikų skiepų kalendorius ir vėl šiek tiek pakito, nes jame atsirado papildoma vakcina berniukams.

Jau nuo vasario 1 dienos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcina yra nemokamai prieinama visiems 11 metų berniukams, nes buvo įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Iš viso dėl ŽPV vienuolikmečiai gaus dvi dozes, o tarp jų turės būti bent 6 mėnesių laikotarpis.

Prieš tai ši vakcina buvo skirta tik mergaitėms, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė sakė[1]:

„Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje visi vaikai galės pasiskiepyti nuo ŽPV infekcijos.“

Vaikų skiepų kalendorius: išsami informacija ir trumpinimų paaiškinimas

Nuo šiol berniukai ir mergaitės gali gauti vienodą kiekį vakcinų. CDC/Unsplash nuotrauka
Nuo šiol berniukai ir mergaitės gali gauti vienodą kiekį vakcinų. CDC/Unsplash nuotrauka

Lietuvoje vaikų profilaktinis skiepijimas yra pristatomas kaip visiškai saugus ir būtinas žingsnis, norint kontroliuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją bei apsaugoti vaikų sveikatą. Tačiau svarbu suvokti, kad kaip ir bet kuris kitas vaistinis preparatas, vakcinos gali sukelti šalutinį poveikį, o tėvai turi teisę gauti visą su tuo susijusią informaciją ar net atsisakyti skiepų.

Lietuvoje vaikams siūlomi rekomenduojami skiepai apima daugybę ligų: tuberkuliozę, hepatitą B, kokliušą (neląstelinį), difteriją, stabligę, B tipo Haemophilus influenzae infekciją, poliomielitą, pneumokokinę infekciją, tymus, epideminį parotitą, raudonukę, žmogaus papilomos viruso infekciją, rotavirusinę infekciją ir meningokokinę infekciją. Jei vaikas gauna visus skiepus, iki 16 gimtadienio jis būna paskiepytas didžiuliu kiekiu vakcinų. Pirmoji yra suleidžiama net nesulaukus 24 valandų po gimimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu, profilaktinis vaikų skiepijimų kalendorius šiuo metu atrodo taip:

Visi vaikams rekomenduojami skiepai
Visi vaikams rekomenduojami skiepai

Ši lentelė gali būti kiek per paini tiems tėvams, kurie nėra susidūrę su medicininiais trumpinimais. Tad štai detali vakcinų informacija:

  • BCG – tuberkuliozės vakcina. Tuberkuliozė yra infekcinė liga, sukeliama oro lašeliniu būdu perduodamos tuberkuliozės mikobakterijos. Ši liga dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti ir kitus organus: smegenis (tuberkuliozinis meningitas), kaulus, inkstus. Simptomai[2]: drebulys, apetito stoka, naktinis prakaitavimas, kosulys, dusulys, karščiavimas, bendras silpnumas, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, kūno masės sumažėjimas, skausmas krūtinėje.
  • HepB – hepatito B vakcina. Hepatitas B yra užkrečiama ūminė arba lėtinė kepenų liga, kurią sukelia hepatito B virusas. Dažniausiai užsikrečiama per nesaugius lytinius santykius, nesterilias adatas, per kontaktą su užsikrėtusiojo krauju, perpilant kraują. 50-60 proc. užsikrėtusiųjų infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai. Kitiems pasireiškia tokie simptomai[3]: pykinimas, kartumas burnoje, didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas.
  • DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina. Kokliušui būdingi stipraus kosulio priepuoliai, difterijai – tonziles, ryklę, gomurį ir kitas gleivines dengiančios pilkos apnašos ir dėl jų plitimo atsiradęs gerklės skausmas, kosulys, dusimas. Tuo tarpu stabligei būdinga labai stiprūs ir skausmingi raumenų spazmai, trūkčiojimai[4].
  • Tdap – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina.
  • Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, kuri įprastai yra viename vaistiniame preparate kartu su DTaP vakcina ir IPV vakcina. Haemophilus influenzae bakterijos plinta oro lašeliniu būdu, kuomet žmogus kosėja ir čiaudi. B tipo Haemophilus influenzae infekcija pasireiškia[5] įvairioms peršalimo ir kvėpavimo sistemos ligoms būdingais simptomais, tik jie gali būti sunkesni nei įprastai. Taip pat ši infekcija gali sukelti kitas ligas: meningitą, pneumoniją, bakteremiją, epiglotitą.
  • IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina įprastai yra HiB ir DTaP skiepų sudėtinė dalis. Poliomielitas yra ūmi virusinė infekcija, galinti pasireikšti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi[6].
  • PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina. Dėl pneumokokinės infekcijos galima susirgti tokiomis ligomis kaip plaučių ir viduriniosios ausies uždegimas, meningitas, angina, endokarditas ir kt[7].
  • MMR – tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės vakcina. Tymai yra ūmi, užkrečiama infekcinė liga. Tymai pasižymi visą kūną apimančiu bėrimu. Kiaulytė (epideminis parotitas) yra liga, kurios metu patinsta veidas ir kaklas, pakyla temperatūra, ligoniui sunku kramtyti, ryti, jaučiamas bendras silpnumas[8]. Tuo tarpu raudonukė yra ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti peršalimą primenančiais simptomais ir bėrimu.
  • HPV1, HPV2 – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcinos. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra lėtinė, dažniausiai nepasireiškianti jokiais simptomais infekcija. Visgi, veikiant rizikos veiksniams, ši infekcija gali sukelti odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar ikivėžinius ar vėžinius susirgimus[9].
  • RV – rotavirusinės infekcijos vakcina. Rotavirusinė infekcija yra ūmus rotavirusų sukeltas skrandžio ir žarnyno uždegimas, kurio pagrindiniai simptomai – pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas ir vėmimas[10].
  • MenB – B tipo meningokokinės infekcijos vakcina. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, galinti pasireikšti tokiomis būklėmis kaip sepsis (kraujo užkrėtimas) ir meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas)[11].

Skiepai nuo COVID-19 vaikams vis dar kelia diskusijas tarp tėvų ir ekspertų

Kai kurie tėvai jau paskiepijo arba svarsto galimybę skiepyti vaikus nuo koronaviruso. Towfiqu Barbhuiyos/Unsplash nuotrauka
Kai kurie tėvai jau paskiepijo arba svarsto galimybę skiepyti vaikus nuo koronaviruso. Towfiqu Barbhuiyos/Unsplash nuotrauka

Visame pasaulyje praūžusi COVID-19 pandemija paliko pėdsakus ir vaikų skiepijimo sferoje. Nepaisant to, jog atrodo, kad koronavirusas Lietuvoje jau nurimo, nemažai tėvų vis dar svarsto, ar reikėtų skiepyti savo atžalas nuo šios ligos.

Tačiau svarbu įsidėmėti, jog skiepai nuo COVID-19 vaikams nėra kompensuojami ir nėra įtraukti į rekomenduojamų skiepų sąrašą. O tai reiškia, jog už koronaviruso vakcinas turi susimokėti patys tėvai.

Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija jau buvo užsiminusi, kad galbūt svarstys įtraukti skiepus nuo COVID-19 į vaikų skiepų planą. Tačiau gydytojai tokių planų nepalaiko ir sako, jog to daryti tikrai neverta. Pavyzdžiui, Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas teigė[12]:

„Mano asmenine nuomone, neverta. Lietuvos pediatrų draugija taip pat gavo šį klausimą, mes atsakėme, kad tik rekomenduotume skiepus nuo COVID-19 rizikos grupių vaikams, kuriems yra nuo 6 mėnesių iki 4 metų. Tai yra tiems, kurie turi lėtinių susirgimų. Į kalendorių įtraukti nerekomenduojame, yra daug logistinių klausimų, taip pat mokslinių, praktinių pasvarstymų. Antra, būtume pirma šalis Europoje, to iki šiol niekas nėra daręs.“

Panašią nuomonę išsakė ir Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas daktas Marius Strioga. Pasak abiejų specialistų, COVID-19 vakcina vaikams turėtų būti traktuojama labiau kaip sezoninis skiepas, kurio vargu ar reikia sveikiems, rizikos grupei nepriskiriamiems vaikams.

Lietuvoje neegzistuoja privalomi skiepai vaikams

Vaikams rekomenduojama daug skiepų. CDC/Unsplash nuotrauka
Vaikams rekomenduojama daug skiepų. CDC/Unsplash nuotrauka

Nors specialistai vieningai pasisako prieš COVID-19 skiepų įtraukimą į rekomenduojamų skiepų sąrašą, visgi dėl kitos su vakcinomis susijusios temos jie nėra tokie tikri. Įvairūs pavieniai ekspertai, politikai ir dalis visuomenės laikas nuo laiko pradeda kalbėti apie priverstinį vakcinavimą. Tačiau nepaisant nuolatinio spaudimo, vaikų skiepijimas vis dar yra tik rekomenduojamas ir toks dalykas kaip privalomi skiepai vaikams tiesiog neegzistuoja.

Kiekvieną sykį, kai ateina laikas suleisti vakciną, kuri rekomenduojama pagal vaikų skiepų kalendorių, tėvai ar teisėti globėjai pirmiausia turi gauti detalią informaciją apie galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Po to jie pasirašo „Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formą“, jog susipažino su visa informacija ir sutinka skiepyti savo vaiką.

Pakankamos informacijos negavę tėvai turi teisę reikalauti išsamios konsultacijos. Be to, visi tėvai ir globėjai turi pilną teisę nesutikti su skiepijimu.

Tuo tarpu net ir sutikus bei sėkmingai vakcinavus vaiką, svarbu stebėti jo būklę. Užfiksavus įtartinus pasikeitimus ir matant, jog mažametis jaučiasi blogiau nei turėtų, reikėtų kreiptis į medikus bei pranešti apie šalutinę reakciją.