Mokslininkė suleido virusų į krūtinę ir išgydė 3 stadijos vėžį

Rizikingas virusologės iš Kroatijos sprendimas pasiteisino

Beata Halasi (Beata Halassi), virusologė iš Zagrebo, Kroatijos, išbandė onkolitinę viroterapiją (OVT), kuri dar nėra patvirtinta krūties vėžio gydymui, ir atsikratė krūties naviko. Nepaisant sėkmingo rezultato, ne visi kolegos įvertino jos eksperimentą, rašo „Nature“.^[1]

B. Halasi tekste pabrėžė, kad ji nemano, jog jos pasirinktas metodas yra prioritetas kovojant su vėžiu, tačiau aprašė, kaip ji pasinaudojo juo beveik beviltiškoje situacijoje. Po pirmojo auglio jai jau buvo pašalinta pieno liauka, o chemoterapija nebuvo prieinama.

Savo laboratorijoje moteris augino du virusų mėginius - tymų ir vezikulinio stomatito - ir du mėnesius kolega leido jai medžiagas tiesiai į naviką. Tyrimo metu B. Halasi stebėjo onkologai, kurie buvo pasirengę pasiūlyti jai chemoterapiją, jei prasidėtų komplikacijos.

Galiausiai auglys pastebimai sumažėjo, suminkštėjo ir nutolo nuo raumenų, po to jį buvo lengva išpjauti. Pasak B. Halasi, virusai sukėlė imuninės sistemos atsaką, reikalingą tokiam gydymui, kuri iš karto užpuolė ir juos, ir naviką. Po eksperimento ji sugėrė vaisto „Trastuzumabo“ (Herceptin) kursą, kuris yra patvirtintas Jungtinėse Valstijose krūties vėžio gydymui.^[3]

Ne visi įvertino eksperimentą su savigyda

Prieš B. Halasi straipsnį paskelbiant moksliniame žurnale „Vaccines“, su kuriuo bendradarbiauja Amerikos virusologijos draugija (AVD), jis sulaukė daugiau nei tuzino neigiamų atsakymų. Mokslinė bendruomenė yra atsargi eksperimentų su savimi klausimu ir mano, kad toks požiūris yra neetiškas – jis gali suteikti klaidingų vilčių kovojant su ligomis.^[2]

Kaip pažymi leidinys, tymų virusas dabar tiriamas kaip galimas krūties vėžio gydymas, tačiau kol kas vienintelis JAV patvirtintas vaistas onkolitinei viroterapijai yra „T-Vec“, sukurtas herpeso pagrindu. Jis vartojamas prieš melanomą (odos vėžį).

B. Halasi eksperimento unikalumas yra tas, kad ji savarankiškai jį atliko (turėdama tam reikalingą patirtį) ir vienu metu naudojo du virusus, patikslino onkolitinės viroterapijos specialistas Styvenas Rasalas (Stephen Russell).

B. Halasi pasakojo „Nature“, kad ne visiems patikęs straipsnis galiausiai užtikrino jai dotaciją, leidžiančią toliau tyrinėti šį metodą, taikant jį naminių gyvūnėlių vėžio gydymui.

Paveldimas krūties vėžio sindromas

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), veikiant išoriniams (aplinkos) veiksniams, tačiau 5–10 proc. krūties atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis – prostatos, kasos vėžio bei melanomos.^[4]

BRCA1 ir BRCA2 genai priskiriami didelės vėžio rizikos genų kategorijai, kurių mutacijos padidina riziką susirgti vėžiu daugiau nei 4 kartus, palyginus su bendrąja populiacine rizika. Šie genai saugo organizmą nuo onkogenezės proceso. BRCA1 genas dalyvauja DNR taisymo (reparacijos) procese ir bendro genomo stabilumo kontrolėje, o BRCA2 genas be DNR taisymo (reparacijos) proceso dar dalyvauja DNR pertvarkos (rekombinacijos) procese. Žalingi aplinkos veiksniai (tokie kaip rūkymas, alkoholis, mityba ir kt.) sukelia šių genų mutacijas. Įvykus patogeniniam sekos pokyčiui (mutacijai) bet kuriame iš šių genų, jo DNR apsauginė funkcija sutrinka ir ląstelės įgyja galimybę supiktybėti. Ląstelės ima nevaldomai dalintis, kaupti pažaidas ir taip atsiranda galimybė išsivystyti vėžiniui. Patogeninės BRCA1 ar BRCA2 geno mutacijos nešiotojai yra praėję dalį onkologinės ligos vystymosi kelio, todėl papildomų aplinkos veiksnių reikia mažiau, nei tiems, kurių genų veikla yra normali (1 pav.). BRCA1 ar BRCA2 geno mutacijų nešiotojams onkologinių susirgimų rizika didėja nuo 30 metų.

BRCA1 ir BRCA2 genetiniai tyrimai nediagnozuoja onkologinio susirgimo, bet leidžia nustatyti krūties ir kiaušidžių, kitų genetiškai susijusių onkologinių susirgimų riziką. Nustačius patogeninę BRCA1 ar BRCA2 geno mutaciją, pacientas priskiriamas padidintos rizikos grupei, jam sudaromas specialus sveikatos priežiūros planas, siekiant užkirsti kelią onkologinei ligai. Pacientui skiriami kryptingi ir detalūs tyrimai, leidžiantys anksti nustatyti ir pagydyti onkologinę ligą (pav.: mamografija ir / ar krūtų MRT) arba rekomenduojamos profilaktinės organų šalinimo operacijos. Nuo 20 metų kas mėnesį rekomenduojama atlikti reguliarią krūtų savikontrolę.

BRCA1 ir BRCA2 genų patogeninės mutacijos yra paveldimos, gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Todėl nustačius patogeninę mutaciją, svarbu atlikti genetinį tyrimą paciento vaikams, kitiems giminaičiams.

Svarbu!!! Anksti sužinojus apie padidintą riziką, įmanoma laiku nustatyti ligą ir pagydyti, išvengiant sunkių komplikacijų, arba reikšmingai sumažinti jos riziką, atlikus profilaktinę operaciją.

Indikacijos gydytojo genetiko konsultacijai

BRCA1 ir BRCA2 genų tyrimai yra skiriami gydytojo genetiko, kai įtariamas paveldimo krūties vėžio sindromas. Gydytojo genetiko konsultacija ir genetiniai tyrimai yra apmokami valstybinių ligonių kasų, jei pacientas kreipiasi su siuntimu gydytojo genetiko konsultacijai. Siuntimą pacientui gali išduoti šeimos gydytojas ir gydytojas specialistas, vadovaujantis indikacijomis gydytojo genetiko konsultacijai, išvardintomis LR SAM įsakyme Nr. V-1458, 2014-12-31 dienos „Dėl genetikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo indikacijų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Gydytojo genetiko konsultacija dėl paveldimo krūties vėžio sindromo būtina, kai nustatoma ši patologija: krūties karcinoma, diagnozuota ne vyresniam kaip 50 metų asmeniui; krūties karcinoma, kai gaunami neigiami estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių (visų trijų tyrimų) rezultatai (ER, PR, HER2 (-)); medulinė krūties karcinoma; abipusė (pirminė) krūtų karcinoma; vyrų krūties karcinoma; krūties pilvaplėvės / kasos / skrandžio karcinoma / melanoma tai pačiai pacientei; krūties karcinoma, nustatyta ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaičiams; kliniškai įtariamas paveldimo krūties vėžio sindromas.

BRCA1/2 genų ištyrimas pradedamas nuo sergančiojo šeimos nario, kuris atitinka aukščiau išvardintas indikacijas. Jei paciento šeima atitinka aukščiau išvardintas indikacijas, tačiau nėra galimybės ištirti vėžiu sergančio šeimos nario, gydytojo genetiko konsultacija ir BRCA1/2 genų tyrimai gali būti skiriami sveikam šeimos nariui.

BRCA1/2 genų ištyrimas skirstomas į tris etapus. I eilės tyrimas – tai dažniausių Lietuvoje BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų ištyrimas. Nenustačius pacientui dažniausių BRCA1/2 genų mutacijų ir esant indikacijoms, pacientui gali būti atliekamas II eilės tyrimas – BRCA1 ir BRCA2 genų naujos kartos sekoskaita. II eilės tyrimas yra priskiriamas brangiųjų genetinių tyrimų grupei ir yra skiriamas gydytojų konsiliumo, vienas iš kurių privalo būti gydytojas genetikas. Nenustačius BRCA1/2 genų mutacijų ir esant indikacijoms, pacientui gali būti atliekamas papildomas (išplėstinis) III eilės tyrimas, kuris skiriamas gydytojų konsiliumo.