Įkvėpimo receptą atskleidė naudodami dirbtinį intelektą
Įvairūs menininkai, hobių turėtojai ir kiti nors kiek nuo įkvėpimo dirbti priklausantys žmonės veikiausiai nors sykį yra mąstę, kaip skatinti meninį proveržį, kuris padėtų sėkmingai sugalvoti įdomių sprendimų ar net patirti didžiulę sėkmę karjeroje. Panašu, jog į šį klausimą pagaliau pavyko atsakyti Kellogg vadybos mokyklos mokslininkams Šiaurės vakarų universitete, kurie savo tyrimui pasitelkė dirbtinį intelektą.
Pasak mokslininkų, meninės sėkmės etapai yra smarkiai susiję su eksperimentais. Naudodami dirbtinį intelektą, tyrėjai išsiaiškino, jog tokie didžiulio įkvėpimo momentai, kurie veda prie kūrybinės sėkmės, paprastai prasideda eksperimentiniu etapu, kai dėmesys sukoncentruojamas ties gilinimųsi į stilius ir metodus. Galiausiai pereinama prie tam tikro savo amato ar hobio tobulinimo – autoriai tai vadina tyrinėjimo ir panaudojimo deriniu. Pagrindinis tyrimo autorius Dashunas Wangas aiškino:[1]
Nors tyrinėjimai laikomi rizika, nes jie gali niekur nenuvesti, jie padidina tikimybę užčiuopti puikią idėją. Priešingai, panaudojimas paprastai laikomas konservatyvia strategija. Jei ilgą laiką naudosite to paties tipo darbą, tai gali slopinti kūrybiškumą. Tačiau įdomu tai, kad tyrinėjimas, po kurio vyksta panaudojimas, rodo nuoseklias sąsajas su sėkmingų laikotarpių atsiradimu.
D. Wango ir jo kolegų išvados buvo publikuotos puikiai žinomame „Nature“ žurnale.[2] Tyrėjai siekė nustatyti intensyvaus kūrybiškumo laikotarpius vizualiųjų menininkų, taip pat kino režisierių ir mokslininkų darbuose. Komanda naudojo vaizdo atpažinimo algoritmus, kad analizuotų duomenis iš 800 000 meno kūrinių, kuriuos sukūrė 2 128 menininkai.
Tarp menininkų buvo ir tokie visame pasaulyje išgarsėję asmenys kaip Jacksonas Pollockas, Frida Kahlo ir Vincentas van Goghas. Likusi tyrimo dalis buvo pagrįsta Interneto filmų duomenų bazės (IMDb) duomenų rinkiniais apie 4337 režisierius ir 20 040 mokslininkų publikacijomis bei citatomis, kurios buvo rastos „Web of Science“ ir „Google Scholar“.
Tyrimo metu buvo nustatyti kūrėjų darbo modeliai, kurie keitėsi bėgant laikui – teptuko potėpių, siužeto taškų ar sprendimų priėmimo pokyčiai ar tyrimų temos. Mokslininkai atkreipė dėmesį į įvairovę tiek laikotarpiu iki vadinamojo kūrybinio proveržio, kuris paprastai trunka apie penkerius metus, tiek kitu tiriamo subjekto karjeros metu.
Visose trijose srityse buvo pastebėta tendencija, jog prieš didįjį kūrybinį šuolį menininkai rinkosi įvairesnį darbą. Tuo tarpu per patį kūrybiškumo piką kūrėjai buvo linkę dirbti tik ta pačia linkme. Todėl mokslininkai teigia, jog „žmonės daug labiau susikoncentruoja į tai, ką dirba, atspindėdami išnaudojimo strategiją kūrybiškiausio laikotarpio metu“.
Apie 90 % kūrėjų yra patyrę kūrybiškumo proveržį
Abejojant tokiais teiginiais galima tiesiog pamėginti įsigilinti į kurio nors žinomo asmens kūrybinį kelią. Tie patys tyrėjai jau ankstesniame savo darbe spėjo pastebėti, jog daugelis kūrėjų tam tikru karjeros metu patyrė tikrą kūrybinį proveržį. D. Wangas aiškino:[3]
Maždaug 90 % žmonių patyrė nors vieną sėkmingo kūrybiškumo proveržį.
Pavyzdžiui, režisierius Peteris Jacksonas labiausiai išpopuliarėjo ir visame pasaulyje sulaukė didžiulės sėkmės dėl „Žiedų valdovo“ trilogijos. Tačiau prieš tai režisierius kūrė daug įvairiausių skirtingo žanro filmų, taip tarytum eksperimentuodamas, tyrinėdamas skirtingus žanrus bei temas. Prieš sėkmingąją trilogiją režisierius buvo sukūręs kardinaliai kitokius kūrinius, kaip kad siaubo filmą „Blogas skonis“ („Bad Taste“), juodosios komedijos lėlių filmą „Susipažinkite su Feebliais“ („Meet the Feebles“) ir dramą „Dangiškosios būtybės“ („Heavenly Creatures“).
Mokslininkai, tirdami kūrybiškumo proveržio priežastis, bandė suprasti, kaip menininkai prieina iki tokio taško savo karjeroje. Pasak D. Wango, atsakius į tokį klausimą atsiveria galimybė suvokti, ko reikia, kad žmonės lengviau prasiveržtų kūrybinėse sferose, kaip sukurti aplinką, kuri padėtų asmeniui išnaudoti visą savo potencialą ir pan.
Norint patirti įkvėpimą, svarbu išmėginti kažką naujo
Mokslininkams pavyko aptikti panašų karjeros kelią tarp daugumos kūrėjų, nes dirbtinis intelektas buvo išmokytas atpažinti skirtingus stilius pagal savybes (teptuko potėpius, formas, objektus) darbuose, o filmų atveju buvo užprogramuotas klasifikuoti režisierių darbus pagal siužeto ir aktorių informaciją. Tuo tarpu moksliniuose darbuose dirbtinio intelekto sistema nustatydavo skirtingas tyrimo temas pagal tai, kokie straipsniai buvo cituojami tiriamose publikacijose.
Kai dirbtinis intelektas sėkmingai suskirstė visus darbus, įvairovė prieš ir per kūrybinį proveržį buvo lyginama su įvairove atsitiktiniais karjeros laikotarpiais. Būtent taip mokslininkai labai greitai pastebėjo, jog dauguma žinomų asmenybių iš pradžių eksperimentavo ir dirbo prie labai skirtingų darbų, o tada patyrė proveržį. Be to, darbai prieš kūrybinį proveržį buvo kur kas įvairesni nei atsitiktiniu laikotarpiu.
Atėjus didžiajam įkvėpimui tiriamieji asmenys buvo linkę iš karto susikoncentruoti ties konkretesne, siauresnė kryptimi. Todėl mokslininkai mano, kad tai – puikus įrodymas, jog žmonės linkę išnaudoti įgautas žinias ir būti daug labiau susikaupę ties viena kryptimi, kai iš tiesų jaučia įkvėpimą. Tiesa, tyrėjai pabrėžė, jog neužtenka vien tyrinėti arba vien mėginti panaudoti įgytas žinias. Tam, kad būtų įmanoma sulaukti išties sėkmingo kūrybinio proveržio, svarbus abiejų šių aspektų derinys.
Kitaip tariant, jeigu norite lengviau pažadinti savo potencialą ir iš to gauti kuo sėkmingesnių darbo vaisių, turite ne tik eksperimentuoti, bet ir mėginti įgyvendinti šovusias idėjas, kurios grindžiamos tuo, ką išmokote eksperimentuodami su skirtingais metodais. O šio konkretaus tyrimo autoriai ateityje planuoja tęsti savo tyrimus. Artimiausiu metu jie ketina išsiaiškinti kiek ilgai trunka eksperimentavimas, kol kūrėjai pagaliau sulaukia įkvėpimo.
