Turizmo ribojimas: Ispanai „atsikando“ nuolatinių turistų srautų – svarsto uždrausti „Airbnb“
Ar galėjote kada pagalvoti, kad visiems atvira Europa kada nors norės užsiverti savo duris? O dar geriau, jeigu tas duris norima užtrenkti prieš akis patiems europiečiams, mėgstantiems savo gyvenimus praturtinti kelionėmis. Tai jau vyksta – kai kurios šalys tiek atsikando turistų, kad įveda sąlygas, siekdamos dalies jų atsikratyti.
Tokių priemonių jau ėmėsi Katalonijos sostinė Barselona, išgyvenanti tikrą turizmo anti-aukso amžių. Miestas puikiai supranta, ką reiškia posakis „kas per daug – tas nesveika“, todėl miesto meras davė pažadą per ateinančius penkerius metus atsikratyti 10 tūkst. turistinių apartamentų licencijų.
Skaičiuojama, kad praėjusiais metais net 5,5 mln. gyventojų talpinančioje Barselonoje apsilankė 26 mln. turistų, o tiesioginis ekonominis poveikis siekė 12,75 mlrd. eurų[1].
Nepaisant to, vietiniai gyventojai šias naudas vargiai jaučia, mat dėl tokio turistų antplūdžio šie turi aukoti savo svajones kada nors įsigyti nuosavą būstą. Net ir susirasti būstą nuomai čia nėra lengva, nes privatūs savininkai supirkinėja butus tam, kad galėtų juos išnuomoti turistams, o tai ne tik skurdina vietinių pasirinkimą, bet ir išpučia kainas.
Ne paslaptis, kad Ispanija itin pamėgta ir tarp lietuvių – labiau pasiturintys savo lėšas realizuoja įsigydami čia nekilnojamojo turto ir jį nuomodami ar patys jame gyvendami. Ši tendencija savo bumą pasiekė 2022 metais, kai Ukrainoje prasidėjo karas.
Maljorkos gyventojai purškė į turistus vandenį ir varė juos lauk
Didelis turistų susidomėjimas Maljorka atvedė ją į akligatvį – užuot padėjęs salai klestėti, jos gyventojus privertė… elgetauti. Mat dėl nekontroliuojamo turizmo ne tik auga būsto kainos, bet ir mažėja darbo užmokestis, prastėja gyvenimo kokybė.
Todėl tūkstančiai Maljorkos gyventojų net susibūrė į masines demonstracijas, kuriose skambėjo šūkis „Mažiau turizmo, daugiau gyvenimo“[2].
Ši protesto akcija nebuvo itin maloni atvykėliams, mat į gatves išėjus daugiau kaip 3 tūkst. žmonių bei 140 organizacijų atstovų, turistai buvo brutaliai apipurkšti vandeniu ir itin „svetingai“ pasiųsti namo, o mitingo metu buvo simboliškai užverti įėjimai į viešbučius ir restoranus.
Balearų salų sostinė Palma yra trečia pagal populiarumą vasaros kryptis Ispanijoje po Madrido ir Barselonos.
Venecija įvedė turistams įvažiavimo mokestį
Viena populiariausių Italijos krypčių – miestas ant vandens – Venecija – taip pat nusprendė imtis priemonių siekiant pažaboti negailestingai plūstančias minias turistų. Viena iš šių priemonių – 5 eurų atvykimo į miestą mokestis, net laikoma labai sėkminga.
Remiantis miesto duomenimis, mokestis taikomas 29-ioms datoms nuo balandžio iki liepos vidurio – daugiausia nacionalinių švenčių bei savaitgalių metu[3].
Šis mokestis jau spėjo valstybės biudžetą papildyti 2,43 mln. eurų ir daugiau nei tris kartus viršijo lūkesčius.
Šias 29 dienas tam, kad patektų į miestą, lankytojai turėjo iš anksto užsiregistruoti internete, sumokėti mokestį ir gauti QR kodą. Nuo šio mokesčio buvo atleisti vienadieniai lankytojai, studentai ir darbuotojai. Tačiau jokių sankcijų nesilaikantiems šios tvarkos nustatyta nebuvo, todėl, kritikų teigimu, jo galėjo išvengti visi nenorintys mokėti.
Keliauti nesutrukdo ir nemenkos išvykų kainos
Kaip viena iš perteklinio turizmo priežasčių įvardinamas didelis kelionių įperkamumas. Tačiau peržvelgus kelionių pasiūlymus bent jau Lietuvoje, teigti, jog kelionės – itin pigus malonumas – būtų klaida, o ypatingai kalbant apie populiarias kryptis ir vasaros sezoną.
Štai asmeniui rudenį norint nuvykti į Tenerifę, keturių žvaigždučių lygio viešbutį, teks atseikėti keturženklę sumą.
Itin pigia kryptimi negali vadintis ir Graikija, į kurią nuolatos plūsta lietuvių turistai. Štai šeimai norint bent savaitę paatostogauti Kretoje, reikia būti sukaupus ne vieną tūkstantį eurų.
Tad norint atostogų šiuo metu, už jas reikės atseikėti bent jau vieną vidutinį darbo užmokestį vienam žmogui.
