<h2>Utėlių iš mokymo įstaigų gali parnešti bet kuris vaikas</h2>
<p>Prasidėjus mokslo metams vaikai grįžta į ugdymo įstaigas, tačiau be įprastų rūpesčių tai pranašauja ir kitą žinomą problemą – tikimybę užsikrėsti utėlėmis. Daugelis vis dar tiki įsišaknijusiu mitu, jog utėlės tėra tinkamos higienos nesilaikančių asmenų problema. Tačiau tiesa yra visiškai kitokia, nes užsikrėsti gali net ir pats švariausias vaikas. O parsinešti iš mokymo įstaigos į namus utėlių nėra itin sunku.</p>
<p>„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako:[1]</p>
<blockquote>
<p>„Jei reikėtų įvardinti, kokia amžiaus grupė dažniausiai užsikrečia utėlėmis, būtų galima išskirti vaikus nuo 3 iki 12 metų. Šio amžiaus vaikai linkę itin artimai bendrauti tiek darželiuose, tiek mokyklose. Ne veltui ir utėlių perdavimas vyksta artimu tiesioginio sąlyčio kontaktu, pavyzdžiui – apsikabinant, žaidimų metu, nakvynės metu per patalynę, taip pat mainantis šepečiais, plaukų aksesuarais, kepurėmis ar netgi ausinukais.“</p>
</blockquote>
<p>Taigi, užsikrėtimas utėlėmis įvyksta tiesiog artimai pabendravus su jau užsikrėtusiu asmeniu, o ne dėl nevalyvumo. Deja, kadangi daugelis tiki, jog pedikuliozė (utėlėtumas) atsiranda tik dėl higienos stokos, tėvai neretai vengia kalbėti šia tema ar net pranešti apie užsikrėtusį vaiką. O taip rizikuojama, jog užsikrės visas artimai bendraujantis kolektyvas ir galiausiai pedikuliozė įsisuks visoje klasėje ar net už jos ribų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamoje informacijoje rašoma:[2]</p>
<blockquote>
<p>„Užsikrėtus galvinėmis utėlėmis nereikia slėpti to ar gėdytis. Galvinės utėlės yra labai paplitusios, todėl dauguma žmonių galvinėmis utėlėmis užsikrečia bent kartą per gyvenimą. Svarbu apie užkrėtimą informuoti mokyklos, vaikų centro ar darželio, kurį jūsų vaikas lanko, sveikatos priežiūros specialistus. Tai leis jiems patikrinti visus glaudžius vaiko kontaktus ir organizuoti gydymą, jei tai būtina. Taip pat tai gali užkirsti kelią pakartotiniems užsikrėtimams ir sutaupyti laiko bei pastangų ateityje.“</p>
</blockquote>
<h2>Pedikuliozę išduoda glindos plaukuose ir niežulys</h2>
<p>Pats pagrindinis apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis požymis – glindos (utėlių kiaušinėliai), kuriuos galima pamatyti plaukuose. Jos nėra aktyvios, tačiau sunkiai nuimamos nuo plauko ir jų kur kas daugiau nei jau suaugusių utėlių, todėl glindas paprasčiau pastebėti. Glindos dažniausiai būna matomos smilkinio, pakaušio ir kaktos plaukų srityje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/head_louses_in_schools.jpg" alt="" /></p>
<p>Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras rašo:[3]</p>
<blockquote>
<p>„Geriausias būdas aptikti utėles – vandeniu sudrėkintomis tankiomis šukomis šukuoti plaukus. Pleiskanos gali būti klaidingai priskiriamos glindoms. Glindos tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo.“</p>
</blockquote>
<p>Daugelis puikiai žino, jog utėlių įkandimai sukelia niežulį, todėl tai dar vienas aiškiai pastebimas pedikuliozės požymis. Dėl erzinančio niežulio taip pat gali pasitaikyti nusikasymų smilkinių, kaktos ir pakaušio srityse. Pačias jau išsiritusias utėles galima pamatyti plaukuotoje galvos dalyje, nes čia jos gyvena ir dauginasi.</p>
<p>Tačiau svarbu įsidėmėti, jog galvos niežėjimas gali atsirasti ne iš karto užsikrėtus utėlėmis, o netgi po 2-4 savaičių. E. Ramaškienė sako:</p>
<blockquote>
<p>„Tiek laiko simptomų nejuntantys žmonės gali būti nešiotojai, dėl to ypač vaikui grįžus po ilgų atostogų į mokyklą, vertėtų profilaktiškai patikrinti jo plaukus. Geriausia tikrinti plaukuose už ausų bei aplink pakaušį, padarius sklastymą ir padalinus plaukus į dvi dalis. Tuomet ieškokite utėlių kiaušinių, dar kitaip vadinamų glindomis. Jie gali būti panašūs į pleiskanas, tačiau yra vienas svarbus skirtumas – jeigu pleiskanas nuo plauko pašalinti paprasta, tai glindų taip lengvai neištrauksi.“</p>
</blockquote>
<h2>Mitas, jog galvinės utėlės puola tik nešvarius plaukus ar šokinėja</h2>
<p>Kažkodėl daugelis tiki, kad galvinės utėlės šokinėja ir taip per atstumą gali atsidurti ant kito žmogaus. Tačiau yra priešingai. Galvinės utėlės neturi stiprių užpakalinių kojų, todėl negali šokinėti. Jos taip pat negali skristi, nes neturi sparnų.</p>
<p>Vienintelis jų keliavimo būdas – ropojimas. Tad tam, kad būtų užsikrėsta, reikalingas tiesioginis kontaktas su pedikulioze kamuojamu žmogumi ar daiktais, ant kurių yra utėlių.</p>
<p>Tiesa, paprastai galvinės utėlės nėra linkusios persikelti ant negyvų objektų, nes jos stengiasi būti ten, kur patenkinami jų išgyvenimo poreikiai, t. y. šiluma ir maistas. Jei utėlė nuropoja ant pagalvės, ji bando ropoti atgal į galvos plaukus, kad grįžtų į tinkamą išgyvenimui aplinką. Tad jei tuo metu ant pagalvės galvą padės kitas asmuo, jis užsikrės utėlėmis. O jeigu galvinė utėlė taip ir neranda kur grįžti, pašalinta iš galvos plaukų ji išgyvena ne ilgiau kaip 24 valandas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/how_to_stop_head_louses_from_spreading_in_school.jpg" alt="" /></p>
<p>Tam, kad būtų išvengta užsikrėtimo utėlėmis, vaikai neturėtų dalintis plaukų šepečiais, šukomis, kitais galvos priežiūros reikmenimis, galvos apdangalais ar drabužiais. Galvos apdangalas turėtų būti laikomas atskirai, įkišti į palto rankovę. Be to, mokymosi įstaigose turėtų būti kasdien siurbiami kilimai, valomi sportiniai čiužiniai, šalmai ir kita įranga.</p>
<h2>Galvinės utėlės naikinamos specialiu šampūnu, galvos šukavimu ir kitais būtinais veiksmais</h2>
<p>Galvines utėles galima iššukuoti tankiomis šukomis. Plaukus reikėtų sudrėkinti 4-5 proc. acto tirpalu ir šukuoti apie pusvalandį, kol bus pašalintos gyvos utėlės. Žinoma, iššukuotas utėles būtina nedelsiant sunaikinti, jog šios nenuropotų ant kito žmogaus ar atgal į tuos pačius plaukus. O šukas reikėtų kruopščiai nuplauti karštu vandeniu, išvalyti ir pamerkti į 4-5 proc. acto tirpalą ~30 minučių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija primena kitus utėlių naikinimo žingsnius, be kurių neįmanoma apsieiti:</p>
<blockquote>
<p>„Šeimoje ir kolektyvuose taip pat svarbios higienos priemonės: reguliarus plaukų kirpimas, kasdieninis plaukų šukavimas, plaukų ir kūno prausimas specialiu šampūnu ar losjonu, patalynės ir apatinio trikotažo keitimas, skalbimas, išorinių drabužių, lovų, aplinkos valymas.“</p>
</blockquote>
<p>Visus drabužius, patalynę ir kitus skalbiamus daiktus būtina kruopščiai išplauti karštesniame nei 60ºC vandenyje. Be to, itin svarbu, kad utėlės būtų naikinamos visų šeimos narių pastangomis. Utėles naikinantys medikamentai turi būti taikomi visiems užsikrėtusiems asmenims tuo pačiu metu, nes kitaip rizikuojama užsikrėsti pakartotinai.</p>
<p>Tiesa, utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) neturėtų būti naudojami tik todėl, kad kažkas iš artimųjų yra utėlių nešiotojas. Medikamentai skirti tik utėlėmis užsikrėtusiems asmenims ir jie naudojami pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Būtina laikytis informaciniame lapelyje pateiktais medikamento vartojimo nurodymais, o po jo naudojimo pastebėjus gyvų utėlių, reikėtų procesą pakartoti su kitu medikamentu. Glindos išsirita per 7 dienas, todėl po gydymo svarbu patikrinti vaiko galvą bent vieną kartą per 7 dienas po gydymo.</p>
