Nustokite kalti save prie kryžiaus
Migrena – it kylančios produktų kainos – vejasi nemažą dalį pasauliečių jau daugiau nei šimtmetį. Kodėl?
Daugelis tvirtina, jog migrenos skausmai yra siaubingi. Tai, kad niekas nuo šio negalavimo nemiršta, paguodos neteikia: užpuolus milžiniškam skausmui, prasta fizinė būklė retai išvalo dantis, nugremžia taukuotas grindis ar nuprausia kančių iškreiptą veidą – tuo besiskundžiantys puikiai tai žino.
Vėlgi, tai iš tiesų nėra tik galvos skausmas. Migrena priskiriama neurologiniam sutrikimui, turinčiam neįtikėtinai ilgą simptomų sąrašą ir polinkį į chroniškumą.
Be pulsuojančio galvos skausmo, jautrumo šviesai, garsams ir kvapams bei pykinimo, pastaroji sukelia ir haliucinacijas, suvokimo pokyčius bei amerikietiškus nuotaikų kalnelius. Skambės sarkastiškai, tačiau nemalonią patirtį šiuo atveju galime palyginti su filmuku „Alisa Stebuklų šalyje“, kuriame veikėja ne tik keistai suvokia ją supantį pasaulį, bet ir „keičia“ kūno matmenis – tai jausdamasi labai didele, tai neįtikėtinai maža[1].
Džiugu, kad gydytojai narplioja šią problemą atidžiau, dėl ko laukiama rezultatų, nulemsiančių greitą bei efektyvų gydymą (panašiai kaip tada, kai atsibudusi Alisa supranta, kad visa jos patirtis Stebuklų šalyje buvo tik sapnas).
Teisdami save už išlietą kavą ar „išmikčiotą“ oficialią kalbą prisišauksite ligą
Migrena nepasirodo netikėtai. Priešingai, įkyrūs galvos skausmai nurodo gana ilgai kūne tūnojusią priežastį: kaltas noras būti „tobulu“, dar vadinamu „perfekcionistu“ – kai svarbiausia nesuklysti, nepasimesti ir neišklysti iš nesibaigiančių ambicijų, griežto organizuotumo ir poilsio trūkumo skersgatvio. Jei aprašyme įžvelgiate save, atėjo laikas susiimti.
Pirmą kartą migrenos apimtą asmenybę dar XX a. trečiajame dešimtmetyje apibrėžė Haroldas Volfas, Kornelio universiteto Medicinos koledžo vyriausiasis neurologas, prieidamas prie išvados, kad negatyvus mąstymas atlieka bene reikšmingiausią vaidmenį[2].
„Buitiškai“ kalbant, tipiškas migrena sergantis asmuo yra savęs spaudimo didvyris, kuris gyvena, kvėpuoja, valgo, geria, miega ir svajoja apie nežabotas ambicijas. Toks požiūris atspindi mus visus: nuo ūkininkų iki šiuolaikinių karjeros persekiotojų.
Receptas paprastas: kai tik pajusite artėjančią skausmo bangą, darykite pertrauką – nuo darbo, sniego kasimo ar sauskelnių keitimo, o ypatingai nuo vengimo miegoti.
Atidžiau nagrinėjant šį negalavimą, pradeda ryškėti ir tam tikri įtrūkimai.
Jei įsivaizduotume „migrenišką“ moterį, greičiausiai apibūdintume ją kaip nenorinčią prisiimti moters vaidmens, ypač seksualiniuose santykiuose. Tokios moterys netgi aukoja savo patrauklumą, rinkdamosi surūgusią veido išraišką ir per skausmus „suveiktą“ kuodą. Ar tai naujas hobis? Jokiu būdu.
Kai kurie tyrimai rodo, jog, kai reikalaujame iš savęs per daug, smarkiai padidiname migrenos riziką. Tuo tarpu jai įslinkus į mūsų lovą, tikėtina, ilgainiui susipažinsime ir su nerimo sutrikimais ar depresija[3].
Gerą sveikatą lemia teisingas mąstymas
Kartą gydytoja man pasakė:
„Tu neatrodai turinti migrenos asmenybės tipą – tipišką perfekcionisto gyslelę – tavo plaukai per daug netvarkingi.“
Turėkite omenyje, kad perfekcionizmas gali pasireikšti netgi tuo, kad didžiąją savaitės dalį praleidžiame rašydami ir perrašinėdami, bet neparašome nė vienos pastraipos.
Šiuo metu vis daugiau kalbama apie migrenos simptomų, atsirandančių prieš prasidedant galvos skausmui, fazę. Pastarieji gali trukti kelias valandas ar dienas, ir dažniausiai apima dirglumą, nerimą, sumišimą, nuovargį, potraukį tam tikriems maisto produktams ar negalėjimą užmigti. Tai reiškia, jog stresas dėl kokio nors išorinio dalyko sukelia galvos skausmą, dėl ko derėtų būti budriems.
Kadangi migrena kyla dėl netinkamų mąstymo modelių, visų pirma teks išmokti (kasdienių praktikų metu) vartoti mažiau smerkiančius pasisakymus, pavyzdžiui: „kitą kartą man pasiseks labiau“, „iš klaidų mokomasi“, „kiekvienas auga savu tempu – aš nekonkuruoju“, „padariau viską, ką tuo metu galėjau“, „šaunu, jog išdrįsau“, „vertinu savo pažangą“ ir pan. Pagrindinė žmogaus prigimtis – rasti viskam priežastį – kartais per astrologinį ženklą, o kartais per iškritusį nosies plauką. Jeigu stengsitės būti sau geriausiu draugu, nugalėsite.
Būdai, padėsiantys išsivaduoti iš skausmų
Artėjant migrenos priepuoliui ar jam jau prasidėjus, norisi palengvėjimo. Tam yra keli veiksmingi būdai, kuriuos įvaldžius gyvensite laimingą gyvenimą.
Ant galvos arba sprando uždėkite šiltą arba šaltą kompresą. Šaltis turi stingdantį poveikį ir stimuliuoja nervų galūnes. Jei naudosite ledo kubelius ar, pavyzdžiui, šaldytų daržovių paketą, patariama jų nedėti tiesiai ant sprando ar kaktos, o įvynioti į audinį, jog apsaugotumėte odą[4]. Taip pat galite dėti šiltą kompresą ar pagulėti karštoje vonioje.
Gerkite pakankamai vandens. Reguliarus ir pakankamas vandens vartojimas padės sutrumpinti priepuolio trukmę. Galite improvizuoti, pagardindami vandenį citrina ar nedideliu kiekiu vaisių sulčių.
Medituokite. Sąmoningumo meditacija padės valdyti stresą, sutelkiant dėmesį į tai, kas vyksta šiuo metu: tiesiog atkreipkite dėmesį į savo pojūčius, o lengviausia – į kvėpavimą. Natūralu, jog praktikuojant kils minčių ir jausmų. Pastebėkite juos ir vėl grąžinkite dėmesį į kvėpavimą. Nustatyta, jog praktika palengvina migrenos sunkumą ir pagerina bendrą gyvenimo kokybę, mažindama neveiksnumą bei depresiją.
Įkvėpkite levandų eterinio aliejaus. Levandų kvapas turi raminamąjį poveikį, mažinandamas stresą.
Mankštinkitės. Mankšta padeda sumažinti migrenos skausmą, užkirsti kelią priepuoliams, suaktyvinti širdies bei kraujagyslių veiklą ir pagerinti miego kokybę.
