42 valstijos teigia, kad „Meta“ socialiniai tinklai kenkia vaikų psichikai ir skatina priklausomybę
„Meta“, anksčiau žinoma kaip „Facebook“, šią savaitę atsidūrė intensyvioje teisinėje kovoje ir žiniasklaidos akiratyje, nes 42 JAV valstijų koalicija siekia iškelti ieškinį technologijų milžinei dėl kaltinimų, susijusių su vaikų psichine gerove. Ieškinio esmė – teiginys, kad „Meta“ sistemingai ir sąmoningai kūrė savo produktus, ypač „Instagram“ ir „Facebook“, taip, kad jie būtų patrauklūs jaunai auditorijai.
Generaliniai prokurorai teigia, kad toks dizainas kenkia šių jaunų vartotojų psichinei sveikatai. Šiame Kalifornijoje pateiktame federaliniame ieškinyje dalyvauja 33 valstijos, įskaitant tokias galingas valstijas kaip Kalifornija, Koloradas, Niujorkas, Arizona ir Ilinojus. Jos teigia, kad „Meta“ strategijos ne tik įkalino jaunus amerikiečius praleisti pernelyg daug laiko jos socialinėse platformose, bet ir pažeidė valstijų ir JAV federalinius įstatymus[1].
Ieškinyje pateikiamas niūrus „Meta“ įtakos per pastarąjį dešimtmetį vaizdas: bendrovė iš esmės pakeitė jaunų amerikiečių kartos psichologinę ir socialinę tikrovę. Įmonė kaltinama tuo, kad, naudodamasi savo milžiniškais technologiniais sugebėjimais ir įtaka, viliojo, įtraukė ir galiausiai pavergė jaunimą ir paauglius, o pagrindinis motyvas buvo didžiulės technologijų bendrovės pelnas.
„Meta“ nusikalto vaikams ir paaugliams: apgavystės ir nusikaltimai
Nors 33 valstijos sujungė savo pastangas šiame bendrame ieškinyje, dar devyni generaliniai prokurorai savo valstijose ir Kolumbijos apygardoje inicijavo atskirus teisinius veiksmus. Šie lygiagretūs ieškiniai atkartoja bendrą pasakojimą apie tariamą „Meta“ apgavystę ir dėl to padarytą žalą jaunajai auditorijai.
Kalifornijos generalinis prokuroras Robas Bonta pabrėžė grėsmę, paminėdamas tyrimus, kuriuose pernelyg dažnas naudojimasis socialine žiniasklaida siejamas su daugybe problemų, pavyzdžiui, miego sutrikimais, dėmesio trūkumais ir jaunų žmonių socialinės atskirties jausmu. Tuo Bontos kritika nesibaigė. Jis apkaltino „Meta“ bendrovę, kad ji ne tik žino apie šias problemas, bet ir aktyviai renkasi nepaisyti šių pavojų, kad gautų didesnį pelną[2].
Be to, jis įtarė, kad „Meta“ apgaudinėja vartotojus, tėvus ir plačiąją visuomenę. Svarbus teisinis aspektas, kurį iškėlė generaliniai prokurorai, yra Vaikų privatumo internete apsaugos įstatymas (angl. Children’s Online Privacy Protection Act, COPPA). Jie teigia, kad „Meta“ pažeidžia šį įstatymą rinkdama jaunesnių nei 13 metų naudotojų duomenis, negavusi tėvų leidimo.
COPPA, ši technologijų milžinė taip pat kaltinama pažeidusi valstijų vartotojų apsaugos įstatymus, nes savo verslo strategijomis orientuojasi į jaunus naudotojus. Tačiau ne visi šį ieškinį vertina vienodai. Žymi technologijų prekybos asociacija pasiūlė socialinės žiniasklaidos gynybą. Generalinis direktorius Adamas Kovacevičius teigė, kad negalima piešti visuotinai neigiamo paveikslo, ir teigė, kad patikimi empiriniai tyrimai galutinai neįrodo, jog socialinė žiniasklaida yra pagrindinė paauglių psichikos sveikatos blogėjimo priežastis.
Platesnis vaizdas rodo reguliavimų trūkumą
Tai nėra pirmas ieškinis su kuriuo tenka tvarkytis „Meta“ teisininkams. Bendrai socialinės medijos ryškiai nusižengia įvairioms taisyklėms tiek JAV tiek EU ir ieškiniai plūsta su kaltinimais įvairioms platformoms ir bendrovėms. „Meta“ pralaimėjo panašią kovą dėl EU piliečių ir platformų vartotojų informacijos kaupimo ir sekimo.
Atsižvelgiant į dabartinę JAV teisėkūros situaciją, kai atrodo, kad Kongresas vis mažiau pajėgus veiksmingai reguliuoti socialines platformas, valstijų vadovai imasi aktyvesnio vaidmens. Paulas Barrettas iš Niujorko universiteto Sterno verslo ir žmogaus teisių centro mano, kad tai yra protingas valstijų vadovų žingsnis siekiant užpildyti reguliavimo vakuumą[3].
P. Barrettas užsimena, kad svarbiausias tikslas gali būti ne aiški pergalė teisme, o strateginis siekis susitarti. Toks sprendimas gali pareikalauti, kad „Meta“ priimtų pakeitimus, kuriais būtų sprendžiamos ieškinyje iškeltos problemos. Be to, išskirdamos „Meta“, valstijos gali sukurti precedentą pokyčiams visoje pramonėje.
PBarrettas taip pat spėja, kad jei būtų pasiektas susitarimas, įpareigojantis technologijų milžinę patobulinti tam tikrą politiką, kad būtų užtikrinta jaunų naudotojų gerovė, tai galėtų sudaryti prielaidas kitoms bendrovėms sekti šiuo pavyzdžiu, kad nesulauktų teisinių pasekmių.
Galiausiai, užsitęsusio teisinio ginčo, kuriame dalyvautų tokia milžinė kaip „Meta“ ir daugumos JAV valstijų dvipartinė koalicija, optika gali būti pribloškianti. Kaip taikliai apibendrino P. Barrettas, šiandien, poliarizuotais laikais, vienas iš retų politinio spektro vienijančių įsitikinimų yra bendras ketinimas apsaugoti vaikus nuo socialinės žiniasklaidos keliamų pavojų.
Mūšis dėl vaikų saugumo internete, atrodo, niekada nesibaigs
Šiais laikais, kai daugėja skaitmeninių platformų ir dominuoja technologijų milžinai, socialinės platformos, vaikų saugumas internete tampa svarbiausiu rūpesčiu. Svarbiausias šios besirutuliojančios sagos elementas – 33 JAV generalinių prokurorų inicijuotas kolektyvinis ieškinys. Užuot ėmęsi individualių teisinių veiksmų, šie generaliniai prokurorai strategiškai sutelkė savo išteklius ir žinias.
Jų bendrų teisinių veiksmų tikslas – sumažinti žalą, su kuria šiandien susiduria vaikai internete. Gerai susipažinusiems su teisės istorija dabartinis ieškinys kelia prisiminimus apie žymius teisminius procesus prieš dideles tabako ir farmacijos kompanijas. Šios teisinės kovos baigėsi reikšmingomis pasekmėmis ir dideliais finansiniais susitarimais.
Teisinės kontrolės neišvengė ir socialinės žiniasklaidos platforma „TikTok“, kuri sparčiai auga tarp jaunesnio amžiaus žmonių. 2022 m. buvo pradėtas 46 JAV generalinių prokurorų inicijuotas tyrimas, kuriame buvo tiriama, ar socialinė platforma nepažeidė vartotojų apsaugos įstatymų[4]. Nepaisant išsamių tyrimų trūkumo, vis daugiau psichikos sveikatos gynėjų ir mokslininkų sutaria, kad socialinės žiniasklaidos platformos gali daryti neigiamą poveikį paaugliams.
Nuogąstaujama dėl galimo jų socialinių įgūdžių, gebėjimo bendrauti ir bendros emocinės bei psichologinės gerovės pablogėjimo. Daugelis tėvų pritaria šiems nuogąstavimams. Jie susiduria su dilema: stengiasi suteikti savo vaikams internetinio ryšio privalumų ir kartu stengiasi apsaugoti jų neinternetinius santykius, psichinę sveikatą ir bendravimo įgūdžius.
Taigi, kam tenka atsakomybė dėl paauglių ir vaikų aktyvumo internete pasekmių?
Brėždamas paralelę su šiais istoriniais teisiniais iššūkiais, Kolorado valstijos generalinis prokuroras Phil Weiser pastebėjo, kad kaip praeityje tabako ir jo produktų garinimo įmonės teikė pirmenybę pelnui, o ne visuomenės sveikatai, taip ir „Meta“, regis, pasuko panašiu keliu, ypač keldama pavojų mūsų jaunosios kartos sveikatai.
Kolektyvinis ieškinys, kuriam vadovauja šie 33 ieškovai, reikalauja finansinės kompensacijos. Kita vertus, aštuonios atskiros į ginčą įtrauktos valstijos reikalauja uždrausti vykdyti teismo draudimus. Jų tikslas – priversti „Meta“ sustabdyti konkrečių su ieškiniu susijusių funkcijų, kurios, kaip manoma, kenkia vaikams, naudojimą. Tačiau mažai tikėtina, kad šis ieškinys bus greitai išspręstas.
Įstatymų leidėjai ir politikos formuotojai pripažįsta, kad skaitmeninis ryšys šiuolaikiniame amžiuje yra nepakeičiamas. Tačiau šis ryšys turi būti suderintas su tinkamomis apsaugos priemonėmis. Aktuali problema, su kuria susiduria šiuolaikinės šeimos, yra didžiuliai iššūkiai, su kuriais susiduria tėvai, prižiūrėdami savo vaikų veiklą internete. Derindami darbą, šeimynines pareigas ir asmeninius įsipareigojimus, tėvai dažnai nėra pasirengę nuolat stebėti savo vaikų skaitmeninį pėdsaką.
Teisės ekspertai ir įstatymų leidėjai vis dažniau sutaria: didelę dalį šios atsakomybės turi prisiimti technologijų milžinės. Būdamos milijardams žmonių skirtų platformų prižiūrėtojos, šios įmonės turi sustiprinti saugos priemones. Jų platformos turėtų būti sukurtos taip, kad skatintų ryšį, bet ne pažeidžiamiausiųjų – mūsų vaikų – saugumo ir gerovės sąskaita.
