„Meta“ penkis metus kovojo teisme, o dabar pokyčiai palies tiek „Instagram“ tiek „Facebook“
„Meta“ baigė penkerius metus trukusią kovą prieš reikalavimą, galiojantį Europos Sąjungoje (ES). Jis sako, kad privaloma gauti sutikimą dėl tikslinių reklamų socialiniuose tinkluose. Bendrovė sutiko prašyti „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojų Europos Sąjungoje tokio sutikimo dėl reklamų personalizavimo.
Dabar, užuot verčiant „Meta“ programėlių naudotojus ES sutikti su invaziniu duomenų rinkimu pritaikytoms reklamoms arba pildyti išsamias atsisakymo formas, naudotojai netrukus turės paprastą galimybę sutikti arba nesutikti spustelėdami taip arba ne. Su „Meta“ veiksmais susipažinę šaltiniai patvirtino, kad ES privatumo priežiūros institucijoms išsiųstas pasiūlymas pereiti prie šio sutikimo rinkti duomenis modelio, kuris gali būti pateiktas iki spalio pabaigos[1].
Neseniai paskelbtame tinklaraščio įraše „Meta“ nurodė, kad šie pakeitimai neturės tiesioginio poveikio jų teikiamoms paslaugoms, tačiau ateityje turės įtakos programėlių naudotojams ES, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje. Anksčiau „Meta“ tvirtino, kad pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), atskiro sutikimo rinkti duomenis nereikia. Tačiau naujausi teisiniai sprendimai ir besikeičiantys regiono reglamentai paskatino „Meta“ pakeisti savo poziciją.
Šiam pokyčiui iš dalies įtakos turėjo praėjusį mėnesį Norvegijoje priimtas sprendimas, dėl kurio šioje šalyje laikinai uždrausta naudoti „Meta“ elgsenos reklamas. Duomenų privatumą remianti ES vartotojų teisių grupė NOYB, kuri yra pateikusi keletą skundų prieš „Meta“ bendrovę, palankiai įvertino Norvegijos sprendimą. Grupė laukia, kaip „Meta“ įgyvendins šiuos pakeitimus, kad užtikrintų atitiktį BDAR.
Pakeitimų socialinėse medijose teks palaukti dar bent kelis mėnesius
Pasak žiniasklaidos, „Meta“ ES reguliavimo institucijoms nurodė, kad šio pakeitimo įgyvendinimas yra didelė kliūtis ir užtruks mažiausiai tris mėnesius. Dėl to spalio pabaigos terminas tampa ambicingas, o socialinių tinklų bendrovė taip pat pasiūlė palaukti iki kitų metų pradžios. Analitikai mano, kad „Meta“ nenori naudoti sutikimo rinkti duomenis dėl to, kad naudotojai gali tokios funkcijos lengvai atsisakyti. Dėl panašaus sutikimo reikalavimo, kurį 2021 m. nustatė „Apple“, „Meta“ pajamos iš reklamos labai nukentėjo ir atsigavo tik šiemet.
Neaišku, kaip ES naudotojų atsisakymas dalytis duomenimis su „Meta“ paveiks šį finansinį atsigavimą. Kai kurie nerimauja, kad „Meta“ reklamos pajamos gali dar labiau sumažėti dėl staigaus duomenų rinkimo apimties sumažėjimo. „Meta“ užtikrino reklamuotojus, kad šis pokytis neturės neigiamos įtakos jos verslui ES, ir pažadėjo artimiausiais mėnesiais pateikti daugiau informacijos, kad būtų atsižvelgta į reguliavimo įpareigojimus[2].
Tikėtina, kad privatumo gynėjai „Meta“ sprendimą laikys pergale. Praėjusiais metais ne pelno siekianti organizacija „Electronic Frontier Foundation“, ginanti duomenų privatumą internete, teigė, kad tokios bendrovės kaip „Meta“ turėtų reikalauti savanoriško sutikimo rinkti bet kokius duomenis, ir netgi siūlė uždrausti elgsenos reklamą internete. „Meta“ perėjimas prie sutikimu grindžiamo požiūrio ES atspindi platesnę tendenciją visame pasaulyje stiprinti privatumo apsaugą. Tai rodo, kad vis dažniau pripažįstama, jog naudotojai turėtų turėti daugiau galimybių kontroliuoti savo asmens duomenis.
Šis pokytis „Meta“ platformų politikoje neapsieina be iššūkių
Pagrindinė priežastis, dėl kurios „Meta“ anksčiau priešinosi duomenų rinkimui taikyti sutikimo principą, galėjo būti tai, kad naudotojai galėjo lengvai atsisakyti rinkti duomenis. 2021 m. „Apple“ sutikimo reikalavimo pavyzdys rodo galimą poveikį socialinių tinklų bendrovės pajamoms iš reklamos.
Be to, tai, kaip „Meta“ ketina įgyvendinti šiuos pokyčius, vis dar yra abejonių objektas. Vartotojų teisių gynimo grupė NOYB išlieka atsargi ir reiškia susirūpinimą dėl to, kaip bendrovė visiškai laikysis BDAR, o jos įkūrėjas Maxas Schremsas netgi pažadėjo tęsti bylinėjimąsi, jei „Meta“ iki galo netaikys įstatymo. Siūlomas šių pakeitimų terminas yra spalio pabaiga ar kitų metų pradžia.
Tai taip pat rodo, koks sudėtingas ir svarbus šis pereinamasis laikotarpis. Bendrovės sprendimas siūlyti alternatyvų grafiką pabrėžia su tuo susijusius logistinius iššūkius. Didelį susirūpinimą tebekelia tai, kokį poveikį turės ES naudotojų atsisakymas dalytis duomenimis tiesiogiai su „Meta“. Dėl dabartinės bendrovės priklausomybės nuo jos renkamų duomenų ji gali būti labiau pažeidžiama staigių naudotojų elgsenos pokyčių.
Nors bendrovė stengėsi užtikrinti reklamuotojus, kad tai neturės įtakos jos verslui ES, galimi reklamos pajamų sutrikimai gali būti dideli. „Meta“ sutikimas prašyti ES naudotojų sutikimo dėl tikslinių reklamų yra svarbus pokytis besikeičiančioje duomenų privatumo srityje. Tai reiškia, kad bendrovė ilgą laiką priešinosi tokiam požiūriui, o tai lėmė teisiniai sprendimai, reguliavimo institucijų spaudimas ir didėjantis visuomenės informuotumas privatumo klausimais. Tikslų šių pakeitimų įgyvendinimą, poveikį verslui ir bendrą sėkmę atidžiai stebės reguliavimo institucijos, privatumo gynėjai ir visa technologijų pramonė[3].
Problemos su duomenų saugumu nėra naujiena: rekordinės baudos ir teisminiai procesai
„Meta Platforms“ anksčiau žinoma kaip tiesiog „Facebook“, yra technologijų milžinė, atliekanti pagrindinį vaidmenį socialinės žiniasklaidos srityje visame pasaulyje. Be didelės įtakos, ji dažnai tampa reguliavimo institucijų, ypač Europos Sąjungos, taikiniu. 1,2 mlrd. eurų bauda gauta Airijoje yra svarbus etapas tebesitęsiančioje bendrovės ir Europos reguliavimo institucijų kovoje, ypač dėl asmens duomenų perdavimo ir tvarkymo.
Ši rekordinė bauda, susijusi su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu pripažinti negaliojančiu ES ir JAV susitarimą dėl privatumo apsaugos skydo, išryškina įtampą tarp JAV prieigos prie duomenų įstatymų ir Europos privatumo teisių. Pripažinus privatumo skydą negaliojančiu,„Meta“ duomenų perdavimui remiasi standartinėmis sutarčių sąlygomis (SCC)[4].
Tačiau Airijos duomenų apsaugos komitetas kartu su Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB) nustatė, kad „Meta“ naudojamos SCC vis dar neužtikrina pakankamos Europos piliečių duomenų apsaugos. Šis sprendimas ir su juo susijusi bauda turi toli siekiančių pasekmių ne tik šiai bendrovei, bet ir kitoms įmonėms, universitetams ir organizacijoms, perduodančioms asmens duomenis iš ES į JAV.
Be šios rekordinės sumos, patvirtinta, kad įmonei „Meta“ Vokietijoje taikomas specialus piktnaudžiavimo konkurencija kontrolės režimas[5]. Šis priskyrimas leis Vokietijos federalinei kartelinių susitarimų tarnybai (FCO) imtis greitesnių veiksmų dėl konkurencijos problemų, susijusių su „Meta“ veikla šalyje. Tai atspindi nuolatinį bendrovės dominavimo rinkoje ir galimų antimonopolinių pažeidimų tikrinimą.
2019 m. FCO priėmė novatorišką sprendimą, kuriuo uždraudė „Facebook“ be sutikimo jungti naudotojų duomenis visose savo socialinėse platformose. Nors ši byla buvo užginčyta teisme, ji vis dar yra pavyzdys, kaip reguliavimo institucijos sprendžia privatumo ir konkurencijos teisės sankirtos klausimus. Nuo 2020 m. FCO tiria „Meta“ taikomą „Oculus VR“” platformos naudojimo susiejimą su „Facebook“ paskyros turėjimu, dar vieną galimą piktnaudžiavimą konkurencija.
Duomenų rinkimo reguliavimo iššūkiai trukdo „Meta“ bendrovei metų metus
Dar 2018 m. Jungtinės Karalystės Informacijos komisaro biuras (ICO) skyrė „Meta“ 500 000 svarų sterlingų baudą už jos vaidmenį „Cambridge Analytica“ skandale, kai buvo netinkamai surinkti milijonų naudotojų asmens duomenys. JAV Federalinė prekybos komisija (FTC) 2019 m. skyrė „Facebook“ 5 mlrd. dolerių baudą už privatumo pažeidimus, susijusius su tuo pačiu „Cambridge Analytica“ incidentu. Tai tebėra didžiausia bauda, kada nors skirta technologijų įmonei už vartotojų privatumo teisių pažeidimą.
Problemos su nuostatais Europoje lydi bendrovę jau kurį laiką. 2021 m. Prancūzijos konkurencijos tarnyba skyrė tuo metu dar „Facebook“ 7,5 mln. eurų baudą už apgaulingą ir neaiškią praktiką, susijusią su paslaugų teikimo sąlygomis. Bendrovės teisinė ir reguliavimo istorija piešia sudėtingą vaizdą, kaip įmonė naršo vis sudėtingesnėje teisinėje aplinkoje. Nuo privatumo problemų iki antimonopolinių ieškinių.
„Meta“ atsidūrė daugelio teisinių ginčų, kurie atspindi platesnę įtampą tarp didžiųjų technologijų, vyriausybinio reguliavimo, privatumo teisių ir konkurencijos rinkoje, centre. Rekordinė 1,2 mlrd. eurų bauda yra ne pavienis incidentas, o daugialypės teisinės dėlionės dalis. Tai rodo ir keli ginčai teismuose. Tačiau paskutinis incidentas bus iššūkis ir bendrovei ir technologijų prmaonei. „Meta“ teks suderinti novatorišką verslo praktiką su teisės aktų laikymusi ir socialine atsakomybe.
Kol vyksta dabartiniai teisiniai mūšiai, neabejotina, kad šiandien priimti sprendimai formuos rytojaus skaitmeninį kraštovaizdį, o tai turės įtakos privatumui, konkurencijai ir pačių technologijų ateičiai. ES ir JAV politinė ir teisinė sąveika bei „Meta“” vaidmuo joje ir toliau bus reguliavimo institucijų, teisininkų ir privatumo gynėjų dėmesio centre visame pasaulyje.
