<h2>Ateityje gali pavykti užauginti mėsą kosmose</h2>
<p>Žmonijos smalsumas ir noras kolonizuoti kosmosą puikiai žinomas ne vienerius metus. Apie tai kalba NASA ir netgi tokie turtingiausi verslininkai kaip Jeffas Bezosas ir Elonas Muskas. Tačiau norint ilgesniam laikui išgyventi kitose planetose ar Mėnulyje, neabejotinai prireiks vietoje gaminamo maisto. Tad kiek realu, jog netolimoje ateityje pavyks auginti valgomus produktus kosmose?</p>
<p>Buvo atlikta daugybė eksperimentų, mėginant išsiaiškinti, ar kokie nors augalai gali sėkmingai augti kosmoso erdvėje ar planetose, kurios skiriasi nuo Žemės. O visai neseniai, vos prieš porą savaičių, buvo pradėtas dar vienas įdomus tyrimas – bandoma išsiaiškinti, ar įmanoma kosmose auginti mėsos ląsteles. Manoma, jog toks potencialių maistinių medžiagų šaltinio tyrinėjimas gali tapti didžiuliu šuoliu kosminių kelionių ateičiai.</p>
<p>Eksperimentą suplanavo Izraelio „Aleph Farms“ – įmonė, kuri specializuojasi į mėsos auginimą iš ląstelių. Tuo tarpu patį mėsos ląstelių auginimo bandymą atlieka pirmoji pilnai privati astronautų komanda, apsilankiusi Tarptautinėje kosminėje stotyje.</p>
<p>Zvika Tamari, vadovaujanti „Aleph Farms“ kosmoso programai, sako, kad mokslininkai kol kas nežino, ar mėsos auginimas iš ląstelių gali būti atkartotas esant nulinei gravitacijai[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Iš daugelio ankstesnių mokslinių tyrimų žinome, kad fiziologija ir biologija mikrogravitacinėje aplinkoje elgiasi labai skirtingai… Taigi, mes iš tikrųjų nežinome, niekas nežino, ar šie mėsos dauginimosi auginimo procesai iš tikrųjų gali vykti kosmose.“</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, yra ir kategoriškų skeptikų. Jie sako, jog nesvarbu, kokie bus eksperimento rezultatai, nes toks metodas yra pernelyg nestabilus, todėl astronautai negalės juo pasikliauti. Ir apskritai, manoma, jog atsigabenti mėsą tiesiog iš Žemės yra daug paprasčiau nei mėginti ją užauginti kosmose.</p>
<h2>Dirbtinai sukurti mėsą vis dar sunku net ir Žemėje</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cultured_meat_is_eco_friendly.jpg" alt="" /></p>
<p>Deja, mėsos auginimas iš ląstelių yra pakankamai nelengva užduotis net ir mūsų planetoje – ypač, jei tą norime daryti dideliu mastu, siekiant sumažinti įprastos mėsos poreikį.</p>
<blockquote>
<p>Į iš ląstelių užaugintos mėsos pramonę jau ir taip buvo įpumpuota šimtai milijonų dolerių. Savo pinigus į šią technologiją investavo net tokios pasaulinio lygio garsenybės kaip Leonardo DiCaprio.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau nepaisant finansavimo, mėsą vis tiek sunku pagaminti dideliu mastu, o mokslininkai taip pat susiduria su tokio maisto reguliavimo patvirtinimo klausimais bei įvairiais kitais iššūkiais.</p>
<p>„Aleph Farms“, kaip ir kelios kitos kompanijos, bando gaminti tokią mėsą, tačiau nemėgsta vartoti termino „laboratorijoje užauginta“ mėsa. Visgi, kad ir kaip pavadintumėme tokį dalyką, faktai vis tiek lieka faktais – tai smarkiai skiriasi nuo įprastai gaunamos mėsos ir viskas iš tiesų prasideda laboratorijose.</p>
<p>Kad tokiu būdu būtų užauginta mėsa, karvės (ar bet kurio kito gyvūno) ląstelės yra maitinamos dalykais, kurie reikalingi augimui. Pavyzdžiui, ląstelės gauna aminorūgščių ir angliavandenių. Ląstelės dauginasi tol, kol susiformuoja raumeninis audinys, o galiausiai visas šis darinys tampa mėsa, kurią galima valgyti.</p>
<p>Tokia mėsa auginama specialiuose rezervuaruose, kurie atrodo panašūs į rezervuarus alaus daryklose. O svarbiausia, kad iš ląstelių išauginta mėsa leidžia apeiti įprastą mėsai auginamo gyvulio gyvenimo ciklą. T. y., nebelieka „gimimas, gyvenimas ir skerdimas“ ciklo, todėl toks procesas gali turėti teigiamą poveikį aplinkai, nes nebereikėtų auginti tiek daug gyvulių.</p>
<p>Tačiau pats mėsos auginimas yra gan keblus ir reikalaujantis tinkamų sąlygų, todėl nežinia, kaip jį pritaikyti. Labiausiai kyla klausimų dėl sterilumo, nes gyvūnų ląstelės auga lėtai. Berklio chemijos inžinierius Davidas Humbirdas sako[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Jei bakterijos ar grybelis patektų į kultūrą, jie daug greičiau išaugtų iš gyvūnų ląstelių ir tiesiog paimtų viršų, todėl nebegamintumėte gyvūnų ląstelių. Gamintumėte bakterijas. Ir jūs privalėtumėte jas išmesti.“</p>
</blockquote>
<h2>Nesutariama ar laboratorijoje užauginta mėsa kainuotų kur kas mažiau išteklių nei tradicinė</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/meat_demand_is_growing.jpg" alt="" /></p>
<p>Iš ląstelių užauginta mėsa pirmą kartą pristatyta dar 2013 metais, tačiau plačiau pradėjo belstis į pasaulio rinką prieš dvejus metus. Tai gyvūno mėsa, kuri iš tiesų niekada nebuvo jo gyvo dalimi ir buvo pilnai išauginta tik vis dar tobulinamų technologijų dėka. Nors iki šiol į laboratorijoje užaugintą maisto gaminį daug kas žiūri skeptiškai, o gamybos kaina kol kas yra gan aukšta, tačiau ateityje viskas gali pasikeisti.</p>
<p>Manoma, jog ši technologija gali tapti tokia ekonomiškai pelninga, jog ilgainiui pradės konkuruoti su tradiciniu būdu gaunama mėsa.</p>
<blockquote>
<p>Yra paskaičiuota, jog dirbtinė mėsa atsieitų kur kas mažiau išteklių, todėl ją galima laikyti gamtai draugiškesne alternatyva. Jos gamybai reikia sunaudoti 45 % mažiau energijos, išskiriama 96 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų[3] ir panaudojama maždaug 94 % mažesnis žemės plotas bei vandens kiekis[4].</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, kai kurie nesutinka su tokiais skaičiavimais ir abejoja, ar dirbtinės mėsos sintetinimas iš tiesų gali reikalauti daug mažiau gamtos išteklių nei gyvūnų auginimas maistui. Be to, kyla ir pačios laboratorijoje pagamintos mėsos kainos klausimas, nes kol kas ji yra gan brangoka. Žinoma, atsirandant vis daugiau kompanijų, gebančių užauginti mėsą iš ląstelių, veikiausiai pigs ir tokio maisto produkto kaina.</p>
<p>Tačiau tikėtis, jog tai įvyks artimiausiu metu, vargu ar verta[5]. Mokslininkams vis dar reikia įveikti daugybę technologinių kliūčių, o galiausiai – dar ir įrodyti plačiajai visuomenei, jog tokia mėsa gali būti lygiaverte įprastai. Juk vis dar kyla daug pagrįstų klausimų, ar tokia mėsa tikrai neturės neigiamos įtakos žmogaus organizmui ir ar ji visais atvejais prilygs skoniu įprastai mėsai.</p>
<blockquote>
<p>Galima neabejoti tik tuo, jog kažkuo pakeisti įprastą mėsą tikrai reikia, nes pasaulis nebegali didinti gyvulininkystės verslo. O yra apskaičiuota, kad 2050-aisiais pasieksime net 70 % išaugusį mėsos ir pieno poreikį[6], jei ir toliau nesiimsime jokių veiksmų.</p>
</blockquote>
