Medžių genėjimas: rudenį ar pavasarį?

Tinkamas medžių genėjimo laikas – nebūtinai vien pavasarį

Medžių genėjimas – itin svarbi užduotis, kuri gali kelti daug klausimų dar nepatyrusiam sodininkui. Paprastai įvairūs vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogakrūmiai ir dekoratyviniai medžiai yra genėjami ankstyvą pavasarį. Tačiau dalį augalų galima genėti net ir rudenį.

Pasibaigus vasarai, rudens genėjimo darbai turėtų prasidėti jau krentant lapams ir jiems nukritus. Taigi, šio svarbaus darbo reikėtų imtis maždaug nuo spalio vidurio. O genėjimo pabaiga turėtų įvykti tuo pat metu kaip ir kiti pagrindiniai darbai sode, t. y., kai prasideda ilgalaikiai lietūs, mat bemindžikuojant po sunkų dirvožemį galite pažeisti jo struktūrą ir taip genėjimas nebeduos jokios naudos. Taip pat rožes, vynuogienojus ir kitus krūmus reikėtų baigti genėti dar prieš jų uždengimą žiemai.

Kaip jau minėjome, vaismedžiai paprastai genėjami ne rudenį, o pavasarį. Visgi, net ir rudenį galima šiek tiek pagelbėti kai kuriems augalams, jei tai atrodo būtina. Rudenį galima genėti šiuos vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius^[1][2]:

• Slyvas ir vyšnias. Tiesa, rudenį šiuos vaismedžius galima genėti tik esant būtinybei, t. y., jei pastebite ligotas šakas ar kitas problemas. Kitu atveju šį darbą reikėtų palikti pavasariui, mat rizikuojama, kad palikti pjūviai žiemą gali virsti rimtais augalo pažeidimais.
• Serbentus ir agrastus. Jie gan gerai toleruoja rudeninį genėjimą, tad irgi galima pašalinti senesnes, silpnas šakas, taip pat sausas ar ligotas šakas. Tai padeda krūmams atsinaujinti, tačiau, kaip ir medžių atveju, svarbu pjūvio vietas padengti specialiu pasta ar derva, kad išvengtumėte šalčio sukeltų pažeidimų.
  Kai genimi juodieji serbentai, paprastai pjaunama ketverių ar penkerių metų šakos, taip pat visi pažeisti ar silpni ūgliai. Raudonųjų ir geltonųjų serbentų atveju reikėtų genėti 9-10 metų senumo šakas. O agrastų atveju reikėtų pašalinti 5 ir daugiau metų šakas, taip pat nulinius ūglius, kurie auga nuo šaknų ir arti žemės.
• Avietes. Po derliaus nuėmimo, t. y. vasarą, rekomenduojama pašalinti senas ūglių šakas, kurios nebeduos uogų. Taip užtikrinama, kad kitais metais užaugs nauji ūgliai. Tačiau jei nespėjote to padaryti vasaros metu, genėjimą galima atlikti ir rudenį. Tik nepamirškite, jog reikia ne tik pašalinti dvimečius ūglius, bet ir normuoti jaunus ūglius, kurie duos derlių kitais metais. Geriausia palikti apie 1 metro ilgio 40 stipriausių avietės ūglių.

Rudenį taip pat galima genėti dekoratyvinius medžius ir krūmus. Tiesa, tam tinka ne visi augalai. Pavyzdžiui, klevų, ąžuolų ir beržų nerekomenduojama genėti rudenį ir geriau šį darbą atlikti pavasarį arba vasaros pradžioje.

Tačiau galima genėti dekoratyvinius vynmedžius, aktinidijas ir citrinvyčius, nes tai padeda formuoti šiuos vijoklius ir apsaugoti juos žiemai. Rudenį taip pat genėjami karpotieji beržai, juodalksniai, baltalksniai, galninės guobos, paprastieji bukai.

Vynuogių genėjimas – rudenį vykstantis darbas

Vynuogienojai yra tie augalai, kuriuos reikia genėti būtent rudenį, kai jau nukrenta lapai. Pavasarį vynuogienojų genėti nepatariama dėl to, kad vėliau vykstant intensyviam sulos tekėjimui, genėjimo vietose augalai gali prarasti daug skysčio, kas lemia silpną augimą ir prastesnį derlių. Šį reiškinį vynuogių augintojai vadina „vynuogienojaus ašara“, o prarandamas skystis ne tik apsunkina augalo vystymąsi, bet ir mažina derlingumą​.

Norint išvengti tokių problemų, rekomenduojama genėti vynuogienojus rudenį, prieš užklojant juos žiemai. Tai užtikrina, kad augalas turės laiko atsigauti prieš žiemą ir pavasarį galės pradėti augti be streso, o derlius bus kokybiškesnis.

Yra keletas vynuogienojų genėjimo būdų, priklausančių nuo auginimo sąlygų ir norimo rezultato. Pagrindiniai vynuogienojų genėjimo būdai:

• Vėduoklinis genėjimas. Šį būdą dažnai renkasi pradedantieji, nes jis yra gan paprastas. Vynuogienojai formuojami taip, kad pagrindinės šakos išsiskleistų kaip vėduoklė nuo augalo pagrindo. Pagrindinės šakos trumpinamos, o naujos šakelės išlaikomos formuojant plačią lają. Tai užtikrina gerą saulės spindulių pasiskirstymą ir leidžia vaisiams gerai nokti.
• Horizontalus kordonas. Tai yra sudėtingesnis būdas, kuris reikalauja daugiau patirties. Šio metodo esmė – horizontalus vynuogienojų vedimas palei vielas ar kitą atramą. Naudojant šį metodą, vynuogienojai užima daugiau vietos, tačiau vaisiai gali nokti tolygiau, o derlius būna gausesnis. Be to, horizontalus kordonas padeda vynuogienojams išgyventi žiemą, nes šakos nėra veikiamos stipraus šalčio.
• Dviejų rankų metodas. Šis būdas populiarus profesionaliuose vynuogynuose. Augalas genimas taip, kad būtų palikta tik dvi pagrindinės šakos arba „rankos“, nuo kurių kiekvienais metais augs nauji vaisiniai ūgliai. Senos šakos pašalinamos, paliekant tik tas, kurios augo per pastaruosius metus ir duos vaisių kitais metais.

Vaismedžių genėjimas rekomenduojamas pavasarį

Nors dažnai norisi dalį darbų atlikti rudenį, tačiau verta įsidėmėti, jog didžiąją dalį vaismedžių rekomenduojama genėti pavasarį. Rudenį, kai šakos yra dar nepakankamai pasiruošusios šaltajam sezonui, jų patrumpinimas gali sukelti nušalimo pavojų. Pašalintos šakos ar nuopjovos gali tapti šalčio laidininkais, padidindami augalo jautrumą šalčiui, o tai gali lemti vaismedžio audinių pažeidimus per žiemą^[3].

Šis reiškinys ypatingai pavojingas obelims, kriaušėms ir kitiems šalčiui jautresniems vaismedžiams, todėl dauguma specialistų rekomenduoja genėjimo darbus atlikti ankstyvą pavasarį, kai žiemos šalčiai jau nekelia grėsmės, bet prieš prasidedant aktyviam sulos tekėjimui​^[4].

Tiesa, jei nėra kitos išeities, iki lapkričio pradžios galima pašalinti ligotas, sausas, vaisių neduodančias ar per tankias šakas. Vis dėlto svarbu palikti šiek tiek šakos (apie 15 cm), kad žiemą šaltis nesužalotų medžio. Taip pat visas nupjautas vietas reikia patepti specialia pasta ar derva (ši taisyklė galioja visiems medžiams).