Nors keršto troškimas nėra labai brandus reikalas, bet daugelio mūsų žmonių prigimtis visgi linkusi tam tikrai retribucijai
Kažkas mus užgavo, įžeidė, gal net sužeidė ir mes automatiškai norime atitinkamos reakcijos – tai žmogiška. Ką jau kalbėti, kai mus išduoda, sutrypia ar nužudo emociškai. Tuomet ir randasi tas natūralus noras atstatyti teisybę, ar kad tas kitas žmogus patirtų kažką panašaus.
Pats geriausias kerštas – tobulėjimas. Jei tikrai norite „atkeršyti“ – pamirškite tą žmogų. Nustokite teikti jam energiją – pyktis, neapykanta, galvojimas – irgi energija! Ir pats geriausias kerštas – pamiršti. Ne ant popieriaus, ne lozunguose ir deklaracijose, o realiai. Jokios energijos. Net nuotraukų nereikia ieškoti senose laikmenose ir trinti – tegul būna. Tas žmogus jums jau niekas, bet kokiu atveju.
Tobulėjimas – tai ta „keršto“ forma, kuri išties atima iš to žmogaus mus – tik dar Geresnius
Mes jau buvome šaunūs su juo, o dabar būsim dar geresni. Ramesni, brandesni, labiau žinantys, klausantys, suprantantys, patyrę. Stipresni vidumi, emociškai, psichologiškai, gal ir fiziškai, jei pro salę prasukam dažniau. Tas žmogus netenka ne tik epochos su mumis – jis netenka dar geresnio laiko, kurį galėjo turėti. Štai ir viskas. Tam, kam reikia istorinės teisybės ir balanso – jį gauna būtent taip. Visi kiti „kerštai“, nepykite – kvaili.
Kerštas – tai automatinis rezultatas, šalutinis poveikis jūsų susikoncentravimo ties savimi
Savo siela, kūnu, patirtimis. Tą darote jūs tik dėl savęs, o rezultatas matomas ir kitur. Žmonės ne kvaili ir ilgainiui viską suvokia. Ir jūsų pykčio, emocijų, apskritai energijos deficitas tam žmogui – pats geriausias būdas jam susimąstyti, ar jo veiksmai ir sprendimai bei elgesys buvo išties išmintingi. Gal ir taip, gal ir ne – čia jau pas kiekvieną atskirai. Bet bet kokiu atveju – tas žmogus mūsų jau neturės. Nei geresnių, nei kartais gal blogesnių – jokių. Ten ir palikite jį – su ta mintim, tuo žinojimu. O visu kitu pasirūpins pats gyvenimas, nes ten, kur veiksmas, ten ir atoveiksmis.
Jei tas žmogus savo vertybėmis ir moralumu buvo žemiau plintuso, jis ir nepateks į gerą energetinį lauką bet kokiu atveju – brandi meilė aplink tokius negyvena. Jūs tą suvokiate jau dabar – tas žmogus iki to prieis tik vėliau. Kai kas stebės ir mėgausis tuo, iš serijos „aš gi sakiau“. Kai kas tiesiog gyvens toliau savo gyvenimą ir vadovausis principu – geresnis, negu vakar. Ir tas „geresnis, negu vakar“ – pats geriausias mūsų pačių apdovanojimas. O kerštas – kaip šalutinis poveikis tiems, kas mūsų negalėjo ar nesugebėjo vertinti ir saugoti.
