Prancūzijos prezidento rinkimų favorite laikyta Marine Le Pen vakar nuteista
Prancūzijos politinė scena pastarosiomis dienomis tapo tikru audrų epicentru, o jos centre – Marine Le Pen, „Nacionalinio susivienijimo“ (Rassemblement National) lyderė ir ilgametė prezidento Emanuelio Makrono varžovė.
Paryžiaus teismas vakar ją kalta dėl Europos Parlamento lėšų neteisėto naudojimo, skirdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir penkeriems metams uždrausdamas kandidatuoti į bet kokias valstybines pareigas, įskaitant 2027 m. prezidento rinkimus. Nors pateikus apeliaciją bausmės vykdymas atidėtas, šis sprendimas sukėlė didžiulį atgarsį tiek Prancūzijoje, tiek už jos ribų.
Vakare žinių laidoje Marine Le Pen išsakė savo poziciją, o vėliau citatas paskelbė savo „Twitter“ paskyroje, pabrėždama, kad neketina pasiduoti ir tęs kovą už prancūzų teises.
Žinių laidoje ji kalbėjo ryžtingai, o „Twitter“ citatos atspindi jos tvirtą nusistatymą.
„Prancūzai, būkite ramūs: nesu palūžusi. Kaip ir jūs, jaučiu pasipiktinimą ir neteisybės kartėlį. Tegul jie žino – šis pyktis taps dar stipresniu varikliu mano kovoje už jus.“
„Esu kovotoja. Neleisiu taip lengvai manęs pašalinti ir pasinaudosiu visomis teisinėmis galimybėmis“, – pridūrė ji, pabrėždama, kad kova skirta milijonams ją remiančių rinkėjų. „Twitter“ paskyroje ji rašė:
„Aš visada būsiu šalia prancūzų, ginsiu juos, nes milijonai manimi tiki ir pasitiki.“
Le Pen rinkimų rezultatai rodo jos augančią įtaką Prancūzijos politikoje. 2017 m. prezidento rinkimuose pirmajame ture Emanuelis Makronas surinko 24,01 % balsų, o Marine Le Pen – 21,30 %. Antrajame ture Makronas laimėjo su 66,1 %, o Le Pen gavo 33,9 %. 2022 m. pirmajame ture Makronas surinko 28,1–29,7 %, Le Pen – 23,3–24,7 %, o antrajame ture Makronas laimėjo su 58,5 %, kai Le Pen pelnė 41,5 %. Palyginti su ankstesniais bandymais, 2012 m. rinkimuose Le Pen surinko 17,90 % balsų pirmajame ture ir nepateko į antrąjį etapą. Skaičiai atspindi nuoseklų jos populiarumo augimą, o apklausos prieš 2027 m. rinkimus rodė ją kaip одну iš favoričių. Teismo sprendimas, draudžiantis kandidatuoti, daugelio jos šalininkų laikomas bandymu sustabdyti šią tendenciją.
Teismo sprendimas sukėlė stiprų atgarsį visuomenėje. Jau vakar dalis prancūzų išėjo į gatves palaikyti savo lyderės, reikalaudami nedelsiant atšaukti, jų nuomone, neteisingą nuosprendį. Demonstracijos vyko keliuose miestuose, įskaitant Paryžių, kur susirinkusieji skandavo šūkius, ginančius Le Pen teisę kandidatuoti.
Teismo nuosprendis prieš Marine Le Pen: kaltinimai ir teisinis pagrindas
Teismo tyrimas nustatė, kad 2004–2017 m., dirbdama Europos Parlamento nare, Marine Le Pen neteisėtai panaudojo 474 tūkst. eurų ES lėšų, mokėdama atlyginimus tariamiems parlamentiniams padėjėjams, kurie iš tikrųjų dirbo „Nacionaliniam susivienijimui“. Teisėja Bénédicte de Perthuis teigė, kad Le Pen buvo pagrindinė šios schemos organizatorė, pervedusi net 1,8 mln. eurų ES pinigų partijos reikmėms.
„Visi kaltinamieji Europos Parlamento nariai pripažinti kaltais dėl lėšų pasisavinimo, o jų padėjėjai – dėl šių lėšų slėpimo“, – skelbiama nuosprendyje.
Teismas pažymėjo, kad Le Pen asmeniškai nepasipelnė, tačiau lėšos buvo panaudotos partijai stiprinti, kas, anot teisėjos, pažeidė demokratinius principus ir rinkėjų pasitikėjimą.
Le Pen žinių laidoje šiuos kaltinimus pavadino politiškai motyvuotais. „Twitter“ ji rašė:
„Šis teismas, kurį inicijavo mūsų politiniai oponentai, remiasi argumentais, kurie neturi jokio pagrindo. Čia nėra nei asmeninio praturtėjimo, nei korupcijos.“
Ji kritikavo teismo sprendimo teisinius pagrindus:
„Teisinė valstybė buvo visiškai sutrypta šiuo sprendimu. Jis atima galimybę efektyviai apskųsti, laikiną vykdymą pateisina gynybos teise ir taiko įstatymą, priimtą po mums priskiriamų veiksmų.“
Le Pen tvirtino, kad tai politinis nuosprendis:
„Tai akivaizdžiai politinis nuosprendis. Teisėja sąmoningai įvedė laikiną draudimą kandidatuoti, padarydama mano apeliaciją beverte, kad tik neleistų man dalyvauti rinkimuose ir tapti Respublikos prezidente.“
Ji taip pat kėlė klausimą apie rinkimų legitimumą:
„Kaip galėtų būti teisėtas prezidentas, išrinktas tuo metu, kai apeliacinis teismas mane išteisintų, bet aš jau būčiau netekusi teisės kandidatuoti?“
Marine Le Pen kova už rinkėjų balsą: pasauliniai lyderiai reiškia palaikymą
Marine Le Pen teismo nuosprendį pavadino smūgiu Prancūzijos demokratijai. Žinių laidoje ji pareiškė: „Milijonai prancūzų neteko teisės rinktis kandidatę, kuri yra favoritė 2027 m. rinkimuose.“
„Twitter“ ji pridėjo:„Milijonai prancūzų buvo apvogti pirmosios instancijos teisėjo sprendimu, be jokios apskundimo galimybės. Kiekvienas, kam rūpi demokratija ir teisinė valstybė, turėtų būti pasipiktinęs.“
Ji pabrėžė savo ryžtą:
„Aš nesitaikstysiu su šiuo demokratijos paniekinimu. Joks teisėjas neturi teisės kištis į prezidento rinkimus, juo labiau pažeisdamas teisinę valstybę.“
Le Pen ketina skųsti sprendimą ir tikisi apeliacijos iki rinkimų.
„Mes esame nekalti ir apskųsime šį sprendimą, tikėdamiesi teisingumo iki rinkimų.“
„Net jei apeliacinis teismas mane nuteistų, aš ir toliau ginsiu prancūzus“ – kalbėjo Marine Le Pen
Teismo sprendimas sulaukė tarptautinio dėmesio, o keli pasaulio lyderiai jau išreiškė palaikymą Le Pen. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „Twitter“ paskyroje parašė: „Je suis Marine!“ („Aš esu su Marine!“), parodydamas solidarumą.
Italijos vicepremjeras Matteo Salvini pavadino nuosprendį „Bruselio karo paskelbimu“ ir išreiškė viltį, kad Le Pen laimės apeliaciją.
Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas teigė: „Tikiu ja 100 % ir tikiuosi, kad ji taps Prancūzijos prezidente.“
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kritikavo sprendimą, sakydamas, kad tai rodo „demokratinių normų pažeidimą Europoje“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija taip pat sureagavo – Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce teigė, kad „kandidatų šalinimas iš politinio proceso kelia nerimą“, palygindama situaciją su Trumpo teisiniais iššūkiais.
Prancūzijoje „Nacionalinio susivienijimo“ vadovas Jordanas Bardella „Twitter“ rašė: „Šiandien nuteista ne tik Marine Le Pen – tai Prancūzijos demokratijos mirties nuosprendis.“
Jo vadovaujama partija ragina taikiai mobilizuotis, o gatvėse vykstančios demonstracijos rodo, kad sprendimas sukėlė stiprų visuomenės atgarsį. Milijonai šalininkų laukia, kuo baigsis šis etapas, galintis nulemti šalies politinę ateitį.
