Itin naudinga kardio treniruotė, treniruotė su svoriu ir joga
Daugeliui žmonių Parkinsono liga asocijuojasi su jos sukeliamais fiziniais simptomais, tokiais kaip drebulys, raumenų sustingimas bei pusiausvyros sutrikimai, kaip žinia, galinčiais apsunkinti kasdienę veiklą. Tačiau vien todėl, jog diagnozė neretai apriboja judėjimą, dar nereiškia, kad sergantieji turėtų nustoti vaikščioti ar daryti tai, ką iš tikrųjų mėgsta.
Šį teiginį, be kita ko, liudija ir tam tikra sportinė veikla, kurios veiksmingumą nagrinėja ne tik įvairūs informaciniai žurnalai ar kompetentingi sporto treneriai, bet ir populiariausi jutubo naudotojai, siūlydami atlikti pratimus, ypatingai naudingus sergant Parkinsono liga[1].
Iš tiesų, atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, kuriame nagrinėjamas įvairių rūšių fizinių pratimų poveikis minėta liga sergantiems žmonėms, įvardijant sporto privalumus šiai būklei pagerinti, išlaikant norimą gyvenimo kokybę.
Šiaip ar taip, jei dvejojate, tačiau trokštate pasirinkti tinkamai, žinokite, jog daugeliu atvejų medalis kabinamas ant aerobinių pratimų dėka išlenktų kojų (ar gundančiai išriestos nugaros).
Pavyzdžiui, vieno klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad didelio intensyvumo fiziniai pratimai sumažina motorinių simptomų sunkumą žmonėms, kuriems neseniai diagnozuota Parkinsono liga[2].
Detaliau kalbant, į sporto programą įtraukiant bėgimo takelį ir kitus papildomus pratimus, pastaruosius naudojant beveik maksimaliomis pastangomis bent po 30 minučių nuo trijų iki keturių kartų per savaitę šešis mėnesius, pasireiškia daug mažiau sunkių motorinių simptomų, palyginti su nesportuojančiais arba neaktyviai sportuojančiais asmenimis. Šiuo (ankstyvo diagnozavimo) atveju, laimei, medikamentinio gydymo dažniausiai vis tik išvengiama.
Judėjimas – vaistas nuo daugelio ligų
Kito ilgalaikio pasaulinio tyrimo metu, kuriame dalyvavo netgi 2 940 Parkinsono liga sergančių žmonių, nustatyta, jog tų, kurie teigė nuolat sportuojantys ne mažiau kaip 2,5 valandos per savaitę (apie 20 minučių per dieną), gyvenimo kokybė vis dar yra nepalyginamai geresnė nei nesportuojančiųjų[3]. Nepaisant to, didžiausią naudą pajuto asmenys, kurie turėjo pažengusios Parkinsono ligos diagnozę.
Akivaizdu, kad reguliarios mankštos vaidmuo – itin reikšmingas: judėjimas ne tik pakelia nuotaiką, bet, svarbiausia, netgi sulėtina Parkinsono ligos simptomų blogėjimą bei vystymąsi.
Vis dėlto, namų šeimininkėms ir naujų pyragų receptų atradėjoms – nusiminti taipogi nevalia: judėjimo reikšmingumas, tiesą sakant, priskiriamas daugeliui skirtingo aktyvumo rutinos elementų, įskaitant namų ruošos darbus bei kasdien į darželį vedamus vaikus – jeigu visa tai daroma pakankamai reguliariai.
Kai kurie mokslininkai iš tiesų linksta prie išvados, jog nėra įrodymų, kad vienos rūšies pratimai būtų veiksmingesni už kitus; reguliarus fizinis aktyvumas, apskritai – vaistas nuo daugelio ligų, įskaitant dažnai ilgainiui išsivystantį miego sutrikimų paūmėjimą, depresiją ir pan.
Vėlgi, nors tyrėjai vis dar nėra tikri, kodėl fiziniai pratimai yra naudingi Parkinsono liga sergančių žmonių simptomams gydyti, kai kurie laboratorinių bei klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog bet kokios sporto formos dėka apsaugomi smegenų neuronai (nervinės ląstelės, siunčiančios pranešimus iš smegenų į visą kūną) dėl tuo metu išsiskiriančių baltymų, skatinančių pastarųjų išlikimą bei ataugimą[4].
Kitas svarbus baltymas, savo ruožtu, gaminasi tada, kai raumenys intensyviai dirba, – taigi, sportas, kaip matome, tiesiog nepamainomas, – ir sergantiems, ir absoliučiai sveikiems.
Pritaikytos treniruotės padės nuversti kalnus
Nors mankšta turi daug naudos Parkinsono liga sergantiems žmonėms, ji, tam tikrais atvejais, turėtų papildyti kitus gydymo būdus, pavyzdžiui, konkrečius medikamentus, padedančius valdyti simptomus.
Ne ką mažiau svarbu ir tai, jog asmenys, turintys šią diagnozę, sudarydami pratimų režimą, konsultuotųsi su savo šeimos gydytoju, tokiu būdu išvengdami skausmo, susižalojimo ar kritimo rizikos, nustatant, kokie pratimai konkrečiai tinka.
Klausite: „Kas gi dažniausiai rekomenduojama?“
Veiksmingiausi pratimai yra tie, kurie palaiko ištvermingumą bei pusiausvyrą.
Pavyzdžiui, jau seniai įrodyta, kad pilatesas padeda Parkinsono liga sergantiems asmenims išlaikyti pusiausvyrą ir pagerinti jėgos bei energijos rodiklius. Joga, be kita ko, taip pat gali pagerinti šios kategorijos žmonių lankstumą ir bendrą psichinę sveikatą, kol pusiausvyros lavinimas (tarkime, taiči), kaip manoma, užkirs kelią galimiems kritimams.
Plaukimas šiuo atveju irgi išeis į naudą: jis ypač naudingas susiduriantiems su sąnarių sustingimu bei skausmu.
Pasikartosiu: jei jums ganėtinai sunku motyvuoti save sportuoti, daugelis fizinio aktyvumo rūšių gali būti ne ką mažiau naudingos – svarbiausia reguliarumas.
Pradėkite nuo kasdienių pasivaikščiojimų, sodininkystės ir namų ruošos darbų (maisto gaminimo, dulkių siurbimo bei valymo), galinčių užkirsti kelią simptomų sustiprėjimui. Šią veiklą dažnam iš mūsų žymiai lengviau įtraukti į kasdienę rutiną, nei vilkti savo užpakalį į monotoniškas treniruotes sporto salėje.
