- Kavos ir maisto derinimas – ne visada teisingas sprendimas
- Kava nedera su maisto papildais ar aštriu maistu
- Kava yra antras populiariausias gėrimas pasaulyje
- Kava pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis

Kavos ir maisto derinimas – ne visada teisingas sprendimas
Kava – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Dažnas kavos puodeliu pradeda dieną, semiasi energijos pietų metu arba mėgaujasi drauge su deserto gabalėliu turimą laisvą minutę.
Nors daugelis žmonių kavą geria tam, kad pabustų, pasikrautų energijos, ne mažiau žmonių šiuo gėrimu tiesiog mėgaujasi dėl jos skoniu, tad geria tiek valgydami pusryčius, tiek ir užkandžiaudami ar pietaudami.
Tačiau derinant kavą su tam tikrais maisto produktais galima ne tik sugadinti gėrimo skonį, bet ir pakenkti savo sveikatai, todėl svarbu žinoti, su kuo ją derinti.
Siekiant išvengti nepageidaujamo poveikio sveikatai, verta vengti kai kurių maisto produktų. Taip galima išvengti skrandžio apkrovos, rūgštingumo ir kitų nemalonių pojūčių. Be to, kava taip pat gali turėti įtakos kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimui[1].

Kava nedera su maisto papildais ar aštriu maistu
Citrusiniai vaisiai, tokie kaip apelsinai, greipfrutai ar jų sultys, gali sukelti skrandžio rūgštingumo padidėjimą. Kadangi kava pati iš savęs yra rūgštus gėrimas, šis derinys gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti rėmenį ar net skrandžio skausmus, tad šio derinio reikėtų vengti.
Nors dauguma kavos mėgėjų mėgsta įpilti šlakelį pieno ar grietinėlės, verta žinoti, kad kava su pienu ne visiems yra tinkamas derinys. Teigiama, kad kava gali apsunkinti pieno virškinimą, ypač jei žmogus netoleruoja laktozės. Be to, pienas gali sumažinti kavos antioksidantų įsisavinimą, todėl gėrimas netenka dalies naudos sveikatai.
Kavos ir alkoholio derinys, nors ir gali gali atrodyti patrauklus vakarėlio metu, iš tiesų nėra geras pasirinkimas. Alkoholis lėtina organizmo funkcijas, o kava veikia stimuliuojančiai. Šis priešingas poveikis gali suklaidinti organizmą, todėl padidėja širdies apkrova, kyla dehidratacijos rizika.
Nors šokoladas ir kava yra itin dažnas derinys, jis nėra pats sveikiausias. Pavyzdžiui, juodajame šokolade yra kofeino, todėl derinant jį su kava, kofeino kiekis organizme gali pasiekti pavojingą lygį, o tai gali sukelti per didelį širdies plakimą, nerimą, nemigą.
Panaši taisyklė galioja ir kalbant apie cukrų. Nors cukrus ir kava daugeliui atrodo neatsiejami, per didelis cukraus kiekis gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį, po kurio greitai jausitės išsekę, tad pasieksite priešingą nei norėtą poveikį.
Aštrūs produktai, tokie kaip čili pipirai, paprikos, aštrūs patiekalai, taip pat nėra pats geriausias derinys. Kartu su kava jie gali dirginti virškinimo sistemą, o tai yra ypač nemalonu žmonėms, kurie turi jautrų skrandį ar kenčia nuo gastrito.
Verta atsiminti ir tai, kad kai kurie vitaminai, ypač B grupės ir geležis, gali būti prastai įsisavinami, jei vartojami su kava. Kava turi taninų, kurie gali trukdyti maistinių medžiagų įsisavinimui, todėl geriau vitaminus gerti po maždaug valandos ar kelių, kai gėrėte kavos.

Kava yra antras populiariausias gėrimas pasaulyje
Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje ir užima antrą vietą po vandens pagal vartojimo dažnumą. Be to, kava yra antra pagal prekybos apimtis prekė po naftos. Kiekvieną dieną pasaulyje suvartojama daugiau nei 2 milijardai puodelių kavos[2].
Pagal statistiką, daugiausiai kavos suvartoja Suomija[3]. Vidutiniškai, eilinis suomis per metus suvartoja apie 12 kilogramų kavos pupelių. Šis skaičius yra žymiai didesnis nei pasaulio vidurkis. Po Suomijos rikiuojasi kitos Šiaurės Europos šalys: Norvegija, Islandija, Danija ir Švedija.
Vidutiniškai pasaulyje vienas žmogus išgeria apie 1,3 puodelio kavos per dieną. Šis skaičius gali labai skirtis priklausomai nuo regiono. Europoje ir Šiaurės Amerikoje vartojimas yra didesnis: vidutiniškai 2–4 puodeliai per dieną. Azijoje ar Afrikoje suvartojimas mažesnis, nes ten populiaresni arbatos ir kiti gėrimai. Lietuviai taip pat mėgsta kavą – vidutinis suvartojimas siekia apie 3,2 kilogramo vienam gyventojui per metus. Tai prilygsta maždaug 1 puodeliui kavos per dieną vienam žmogui.
Kava pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis
Kava yra ne tik energijos suteikiantis gėrimas, bet ir pasižymi naudingomis savybėmis dėl savo sudėtyje esančių antioksidantų, kofeino ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Ne vienas yra įsitikinęs, kad kava pagerina energiją ir koncentraciją. Kavoje esantis kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, padeda sumažinti nuovargį, gerina atmintį, sutelkia dėmesį ir reakcijos laiką.
Be to, kava yra vienas didžiausių antioksidantų šaltinių. Antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais organizme ir mažina lėtinių ligų riziką. Kavoje esantis kofeinas skatina adrenalino išsiskyrimą ir riebalų oksidaciją, todėl gali padidinti fizinį pajėgumą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad kava mažina 2 tipo cukrinio diabeto riziką, taip pat gali sumažinti Alzheimerio ir Parkinsono ligų išsivystymo riziką. Kava yra susijusi su mažesne kepenų ligų rizika, įskaitant cirozę ir kepenų vėžį. Be to, saikingas kavos vartojimas (1–3 puodeliai per dieną) siejamas su mažesne širdies ligų ir insulto rizika.
Nors kava turi naudos, per didelis jos vartojimas gali sukelti ir šalutinių poveikių. Kofeinas gali padidinti nerimą, dirglumą ir iššaukti miego sutrikimus, ypač jautriems žmonėms. Reguliariai vartojant daug kavos, gali atsirasti priklausomybė, o nutraukus vartojimą, dažnai jaučiamas galvos skausmas, nuovargis ir prasta nuotaika.
Kava gali padidinti skrandžio rūgštingumą, todėl kai kuriems žmonėms sukelia rėmenį ar diskomfortą skrandyje. Per didelis kofeino kiekis gali sukelti širdies plakimo padažnėjimą ar aritmiją. Dėl to, visuomet verta atsiminti, kad nors kava gali būti naudinga sveikatai, tačiau tik jei vartojama saikingai ir tinkamai.
