- M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad visuomeninė žiniasklaida dabar susiduria su pavojinga situacija
- Ar tikrai verta ir toliau „šerti“ (ne)priklausomą žiniasklaidą?
- LRT direktorei ne iš karto pavyko vėl prasibrauti kelią prie valdžios
- LRT dirba daugiau nei pusė tūkstančio darbuotojų, iš kurių – beveik 60 vadovų
M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad visuomeninė žiniasklaida dabar susiduria su pavojinga situacija
Iš trečio karto vėl išrinkta į nacionalinio transliuotojo direktorės poziciją Monika Garbačiauskaitė-Budrienė baiminasi, kad visoje Europoje mažėja finansavimas visuomeninei žiniasklaidai, nors LRT tenkantys asignavimai iš valstybės biudžeto kasmet tik auga.
„Pastaruoju metu pastebėtos tendencijos, kai didėja politinė visuomeninės žiniasklaidos kontrolė ir mažėja tvarus visuomeninės žiniasklaidos finansavimas visoje Europoje. Tai pakėlė pavojų iki aukščiausio lygio“, – Vilniuje vykstančioje Europos transliuotojų sąjungos Naujienų asamblėjoje kalbėjo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė[1].
Anot LRT vadovės, šiuo metu visuomeninė žiniasklaida esą susiduria su didžiuliais iššūkiais, kai vieni ją kaltina per dideliu liberalumu, o kiti mano, kad ji per daug konservatyvi. Taigi štai bus sunkiausia atrasti tą „aukso viduriuką“, kai iššūkiai kyla tokių žiniasklaidos priemonių nepriklausomumui, tačiau ši turinti ir toliau „puoselėti savo vertybes ir vykdyti savo misiją“.
Tačiau analizuojant 2025 metų valstybės biudžetą, panašu, kad tai tik nepagrįsti skundai dėl menkstančio finansavimo, mat LRT numatytas žymus finansavimo didinimas.
Ateinančiais metais visuomeniniam transliuotojui numatyta skirti 79,6 mln. eurų sumą, kai tuo tarpu šiemet ji siekė 72,8 mln. eurų. Tačiau net ir čia augimas nežada sustoti – jau 2026-aisiais numatyti asignavimai LRT sudarytų 87,8 mln. eurų, o dar po metų pasieksią įspūdingą – 97,1 mln. eurų sumą.
Ar tikrai verta ir toliau „šerti“ (ne)priklausomą žiniasklaidą?
Tačiau esminis klausimas, kurį turėtų iškelti visi mokesčių mokėtojai yra tas, kad ar apskritai Lietuvai reikalingas toks visuomeninis transliuotojas, kuris daugelio manymu viešai demonstruoja savo šališkumą.
Nepaisant transliuojamų LGBT paradų, LRT COVID-19 pandemijos metu drąsiai ir be jokių skrupulų transliavo laidą „Lietuva kalba“ su žurnaliste Rasa Tapiniene priešaky, o joje surengė apklausą, kurioje teiravosi, ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru“ uždraudžiant viską, įskaitant ir lankymąsi maisto prekių parduotuvėse. Supratote teisingai – tų pačių mokesčių mokėtojų, kurie tą transliuotoją ir išlaiko.
LRT nešališkumu verčia suabejoti ir joje dirbančių darbuotojų turima žodžio laisvė. Štai kritiką teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai dėl advokatui Ignui Vėgelei iškeltos drausminės bylos išsakiusiam nacionalinio transliuotojo laidų vedėjui Virginijui Savukynui buvo pradėtas tyrimas.
Tas pats transliuotojas savo skaitytojams ir klausytojams parodė labai iškreiptą vaizdą apie Vengrijoje birželį įvykusias taikos eitynes. Klausantis LRT, galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad renginyje dalyvavo tik „dešimčių tūkstančių žmonių minia“, Europos Parlamento rinkimuose neva palaikiusi premjerą Viktorą Orbaną. Tačiau net ir užsienyje veikianti žiniasklaida parodė, kad tokie teiginiai – ne tiesa.
O štai „vyšnaitė ant torto“ – mūsų pinigais remiamo LRT transliuojamos vertybės jaunimui. Savo užpakalinę dalį viešai rodžiusiam ir į visas keturias puses nepalankią nuomonę turinčius siuntinėjančiam, neva komikui Olegui Šurajevui tas pats LRT pernai metų pradžioje skyrė nominaciją, skambiu „Metų valstybės kūrėjo“ pavadinimu.
Taigi, esminis keliamas klausimas dabar turėtų skambėti maždaug taip – ar Lietuvai tikrai vis reikalingas toks neva nacionalinius interesus atspindintis transliuotojas?
LRT direktorei ne iš karto pavyko vėl prasibrauti kelią prie valdžios
Nors M. Garbačiauskaitei-Budrienei per plauką pavyko išlaikyti savo statusą LRT, kelias iki to – nebuvo pats lengviausias. Mat visuomeninio transliuotojo vadovė vargais negalais sulaukia pačios tarybos narių pasitikėjimo.
Pernai generaline direktore M. Garbačiauskaitė-Budrienė buvo perrinkta tik iš trečiojo karto, nors įstaigai vadovavo nuo 2018 metų.
2023 m. spalio mėnesį vykusio konkurso metu ilgametei LRT vadovei pergalę pavyko išplėšti ne iš pirmojo, bet iš trečiojo karto.
Ankstesni konkursai baigdavosi lygiosiomis, M.Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos specialistui Aisčiui Zabarauskui surinkdavus po pusę tarybos narių balsų.
Su M.Garbačiauskaite-Budriene varžėsi Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir analitikas Aldaras Stonys.
LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka anuomet teigė, kad konkurse M. Garbačiauskaitei-Budrienei pavyko surinkti septynis tarybos narių balsus, M. Martišiui – penkis, o A. Stoniui – nė vieno[2].
Svarstyta, kad dėl tokio vadovės fiasko galimai kaltos jos nekompetencijos, kurios itin ryškiai atsiskleidė šiai panorus susidoroti su Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja Jolanta Mažyle, sudalyvavusia žurnalistės Rūtos Janutienės rengtoje „OpTV“ laidoje.
LRT dirba daugiau nei pusė tūkstančio darbuotojų, iš kurių – beveik 60 vadovų
Tuo tarpu, skųstis menkstančiu finansavimu nederėtų nei LRT generalinei direktorei, nei šio transliuotojo darbuotojams, tiksliau – vadovams.
Dar labiau stebina tai, koks kiekis darbuotojų apskritai dirba LRT – ar tikrai visuomeniniam transliuotojui reikalinga turėti 626 darbuotojus?
Atviruose LRT duomenyse skelbiama, kad 2023 m. čia dirbo aštuoni aukščiausio lygio vadovai, kurių vidutinis mėnesio pareiginis darbo užmokestis siekė 6,9 tūkst. eurų, 57 viduriniosios grandies vadovai, gavę 3,4 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą, 302 kūrybiniai darbuotojai, kurių darbo užmokestis buvo 2,1 tūkst. eurų, o mažiausiai gavo 259 specialistais dirbantys asmenys – jų darbo užmokestis siekė 1,9 tūkst. eurų[3].
O štai dabar prisėskite – prieisime prie „grietinėlės“. Pernai metais vidutinis generalinės LRT direktorės darbo užmokestis siekė 9,4 tūkst. eurų, ją pavaduojančio asmens – 8,6 tūkst. Eur, o departamento/tarnybos vadovo atlyginimas buvo kiek virš 8 tūkst. eurų[4].
44 puslapių apimties 2023 m. LRT finansinėje ataskaitoje matyti, kad svarbiausioms paslaugoms (darbo užmokesčio, transliavimo, telekomunikacijų, LRT.lt portalo kūrimui ir kt.) apmokėti transliuotojas teskyręs 63,3 tūkst. eurus.