LRT toliau taško mokesčių mokėtojų pinigus: už 163 tūkst. eurų įsigijo reklamos

LRT atstovauja verslo ar nacionalinius interesus?

Panašu, kad jau prabangiu tapęs visuomeninis transliuotojas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) ir toliau suka mokesčių mokėtojų lėšų švaistymo vajų. Iš pradžių – pastato renovacijos, o dabar jau ir solidžios investicijos į reklamą. Pranešama, kad LRT iš feisbuko ir „Google“ įsigijo reklamos už 163 tūkst. eurų sumą. Taigi, atrodo, kad visuomeninis transliuotojas laikosi požiūrio, kad kas ne iš mūsų kišenės – to negaila. 

Nacionalinio Lietuvos transliuotojo tikslas neturėtų būti pajamų uždirbimas iš reklamų, bet, regis, jam tai nė motais.  Naujienų portalas „Delfi“ išsiaiškino, kad LRT sudarė reklamos paslaugų sutartis su feisbuku ir „Google“. Ir viskas – vardan platesnės žiūrovų auditorijos^[1].

Ir visa tai vyksta nepaisant to, kad tokį visuomeninio transliuotojo žingsnį draudžia net įstatymas. Matyt, nėra čia kuo stebėtis, nes dar jokia institucija iki šiol nesukruto savivaliaujančio transliuotojo realiai nubausti ar bent sudrausminti.

Skelbiama, kad komercinė reklama tokio tipo naujienų portale draudžiama jau nuo 2015-ųjų išskyrus atvejus, kai rodomi sporto ir kultūros renginių transliacijų rėmimo pranešimai bei socialinio, kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio informacija.

Ar tai ženklas, kad LRT nebeturi kur dėti lėšų? Nurodoma, kad transliuotojas dar ir užsidirba papildomai iš produkcijos sublicencijų ir pardavimo, o taip pat ir patalpų nuomos. Ir šios pajamos toli gražu nemenkos. „Delfi“ straipsnio autorė nurodė, kad 2019 m. jos siekė 2,5 mln. eurų, o 2020 m. – 1,7 mln. eurų^[1].

Be viso to, kasmet iš valstybės biudžeto nacionaliniam transliuotojui skiriamos dešimtys milijonų eurų. Pavyzdžiui, 2020 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 46,3 mln. eurų, 2021-aisiais – 53,8 mln. eurų, o šiais metais suma dar paaugo ir sudaro 55,4 mln. eurų.

Kitaip tariant, straipsnio autorės skaičiavimais, kad išlaikytume LRT, kiekvienas Lietuvos gyventojas (įskaitant ir kūdikius) metams už tokią paslaugą susimokame po 19,8 eurus arba po 1,64 euro per mėnesį^[1].

Už mokesčių mokėtojų pinigus dezinformuoja visuomenę?

Pasirodo, visuomeninis transliuotojas mokesčių mokėtojų pinigus savo reklamai taško ne tik per feisbuką ir „Google“, bet ir perka reklamą LRT jutubo kanale, kuria, pasak Sveikatos teisės instituto (STI), visuomenė yra dezinformuojama už jos pačios pinigus.

„Mūsų nacionalinis transliuotojas LRT youtube kanale užsakė savo portalo reklamą su raktinais žodžiais „Sveikatos teisės institutas.“ Tai reiškia, jog suvedus šiuos žodžius į youtube paieškos laukelį, pačiame paieškos rezultatų viršuje bus rodoma ne STI youtube kanalo nuoroda, bet lrt.lt portalo reklama, vedanti į jų parašytus straipsnius apie STI. Taigi pirmiausia jūs rasite įžymųjį LRT „STI tyrimą“ ir kitus propagandinius straipsnius, juodinančius STI.

Taip įprasta konkuruoti komerciniams privatiems verslo subjektams, bet šiuo atveju valstybinis transliuotojas už mūsų sumokėtus mokesčius skleidžia dezinformaciją apie mus pačius – visuomeninę organizaciją, kuri išsako kritiką pandemijos valdymui ir kitiems valdžios sprendimams", – savo feisbuko paskyroje rašo STI.

Išsirinko brangiausią rekonstrukcijos projektą?

Tuo tarpu neskurstantis LRT nepalyginamai solidesnes sumas buvo pasirengęs išleisti savo pastatų atnaujinimui ir buvo paskelbęs architektūrinės idėjos konkursą.

Skelbiama, kad šiame konkurse nugulė net 5 projektiniai pasiūlymai, kurių pigiausias siekia daugiau nei 35 mln. eurų, o brangiausias (kuris, teigiama, sulaukė didžiausio komisijos dėmesio) siekia kiek daugiau nei 179 mln. eurų^[2].

Aistros dėl šio pastato rekonstrukcijos kilo dar praėjusiais metais, kai buvo iškeltas klausimas ar išties LRT skelbtas konkursas, kurį du kartus iš eilės laimėjo brangiausias pasiūlytas projektas, buvo skaidrus ir, ar laimėtojas nebuvo iš anksto žinomas, mat keista, kad nacionalinio transliuotojo pastato rekonstrukcija gali atsieiti net brangiau nei nacionalinio stadiono kompleksas Vilniuje^[3].

Visgi, įdomu ir tai, kad nėra aišku ir iš kokių lėšų būtų atliekama ši pastato rekonstrukcija – dar praėjusių metų pabaigoje „Delfi“ apklausus LRT, vis dar nebuvo aišku, kokie šaltiniai dengs šias išlaidas, o LRT atstovė tik patikino, kad svarstomi „įvairūs finansavimo scenarijai“^[4].

Konkursą nutraukė

Prieš kelias dienas LRT paskelbė, kad nutraukia naujo pastato architektūrinės idėjos konkursą. Toks sprendimas priimtas esą dėl kilusių abejonių, ar pasiūlymai atitinka reikalavimus^[7].

Teigiama, kad konkursui pateikti architektūriniai sprendimai esmę atitiko, tačiau buvo problemų formalumuose. Toks sprendimas esą priimtas todėl, kad nebūtų problemų dėl tolesnių procedūrų^[7].

Takoskyros tarp komercinės ir visuomeninės žiniasklaidos gali nebelikti

Visi šie pastarieji LRT veiksmai kelia klausimą, ar tikrai LRT vis dar yra visuomeninis transliuotojas? O gal visgi gyventojams kišenės palengvėtų, jei Lietuva nueitų Jungtinės Karalystės keliu ir visuomeninio transliuotojo atsisakytų? 

LRT galimybės „suktis“ kaip nacionaliniam transliuotojui ir tuo pačiu komerciniam partneriui, jau pastebėjo ir Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). Juk LRT sudaromos išskirtinės sąlygos dvigubam finansavimui, kurių neturi jokia kita žiniasklaidos priemonė. Paaiškėjo, kad toks LRT finansavimo modelis nė nesuderintas su Europos Komisija, kas turėjo būti padaryta šiam pasikeitus^[5].

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, grėsmė likti be nacionalinio transliuotojo Lietuvai yra daug didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, mat LRT veikla vis labiau panašėja į privačius interesus atstovaujančios žiniasklaidos veiklą.

To paties visuomeninio transliuotojo nešališkumu suabejota jau gan senai, o abejones dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, iškėlusi visas šio „vertybes“ bei požiūrį į mokesčių mokėtojus į viršų^[6].