- Pradėtas įgyvendinti platus piliakalnių apsaugos planas – atrinkti 138 reikšmingiausi objektai
- Laisvės kovų atminimo vietoms suteikiamas kultūros paminklų statusas
- Vyriausybės siekis – ugdyti pilietinę savimonę ir skatinti istorinės atminties puoselėjimą
Pradėtas įgyvendinti platus piliakalnių apsaugos planas – atrinkti 138 reikšmingiausi objektai
2022 metais parengtas ir patvirtintas Veiksmų planas, skirtas Lietuvos piliakalnių apsaugai, pradeda duoti rezultatus. Pagal šį planą, buvo atrinkti 138 reikšmingiausi piliakalniai, kuriems bus formuojami ir įregistruojami žemės sklypai. Taip pat dešimčių piliakalnių duomenys buvo patikslinti Kultūros vertybių registre, siekiant išspręsti ilgai trukusią problemą dėl bešeimininkių ir dažnai neprižiūrimų istorinių vietovių.
Ministro pirmininko patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė pabrėžė šių objektų istorinę reikšmę:
„Piliakalniai yra viena seniausių Lietuvos istorinio kraštovaizdžio dominančių, liudijančių Lietuvos valstybės kūrimąsi ir svariai papildančių mūsų istorinį pasakojimą. Tai yra gausiai lankomi objektai, tačiau su geresne priežiūra traukos objektais galėtų tapti dar didesnė jų dalis.“
Planuojama, kad atlikus žemės sklypų suprojektavimą ir registraciją, reikšmingiausi piliakalniai bus perduoti savivaldybėms, kurios taps atsakingos už jų apsaugą bei priežiūrą.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) nurodė, kad per 2022–2024 m. laikotarpį bus ne tik suformuoti sklypai 138 piliakalniams, bet ir patikslinti daugiau kaip 70-ies piliakalnių duomenys Kultūros vertybių registre. Šis perėjimas prie savivaldybių globos turėtų padėti užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią piliakalnių apsaugą, nes vietos savivaldybės galės skirti didesnį dėmesį šių istorinių objektų priežiūrai ir išsaugojimui ateičiai.
Laisvės kovų atminimo vietoms suteikiamas kultūros paminklų statusas
Šalia piliakalnių apsaugos, ypatingas dėmesys skiriamas ir XIX–XX a. Laisvės kovų atminimo objektams. Siekiant išlaikyti šiuos modernios Lietuvos istorijos liudytojus, 2024 m. viduryje kultūros paminklais buvo paskelbti 10 su Laisvės kovomis susijusių objektų.
Tarp jų – sukilėlių kapai, partizanų vadavietės ir vadų susitikimų vietos.
„Laisvės kovos primena sunkiausius ir labai reikšmingus modernios Lietuvos istorijos įvykius, kurių tinkamas atminimas ir susijusių objektų apsauga yra pagarbos duoklė kovojusiems ir žuvusiems už laisvę,“ sakė dr. Žaidytė, primindama, kad tinkama šių vietų priežiūra yra garbės reikalas visai visuomenei.
Šiuo metu vyksta dar dešimties su Laisvės kovomis susijusių objektų pripažinimo procesas, iš kurių penki jau gavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimą. Tai įrodo, kad Lietuva nuosekliai stengiasi išsaugoti svarbius istorinius objektus, kurie simbolizuoja šalies laisvės kovų atminimą. Tarp naujausių pripažintų objektų – 1831 m. ir 1863–1864 m. sukilėlių kapai Ukmergės ir Šilalės rajonuose bei partizanų vadavietės Varėnos ir Raseinių rajonuose.
Vyriausybės siekis – ugdyti pilietinę savimonę ir skatinti istorinės atminties puoselėjimą
Istorinės atminties puoselėjimas yra vienas iš XVIII-osios Vyriausybės prioritetų. Šiemet patvirtintas naujas XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, įamžinimo 2024–2026 m. veiksmų planas. Jame numatytos net 63 veiklos, skirtos pilietinės savimonės ir patriotiškumo ugdymui, įtraukiant įvairias amžiaus grupes ir visuomenės dalis.
Naujausiame plane akcentuojama, kad šios iniciatyvos skirtos ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir tarptautinei auditorijai, siekiant atkreipti dėmesį į Lietuvos laisvės kovų istoriją ir įtaką šiandieniniam identitetui.
Parengta pagal LR Vyriausybės pranešimą.
