Didžioji dalis Lietuvos medikų nėra pasiruošę dirbti karo sąlygomis
Daugiau nei pusė Lietuvos medikų pripažįsta, kad nėra pasirengę teikti pagalbą karo metu. Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. sveikatos priežiūros specialistų nesijaučia esantys pasirengę ekstremalioms situacijoms. Daugeliui medikų kyla neaiškumų dėl karo metu galimų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, resursų paskirstymo ir atsakomybės už tikslų vykdymą. Tačiau, pasirodo, įstatymas numato, kad karo atveju medikai taipogi gali būti šaukiami į kariuomenę.
Tuo pačiu, 49 proc. gyventojų mano, kad medikai būtų nepajėgūs tinkamai teikti pagalbą karo ar ekstremalios situacijos metu. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada iki 2026 m. apmokyti 6 tūkst. medikų, klausimai dėl specialistų atrankos ir praktinio mokymo užduočių lieka neatsakyti.
Dauguma medikų pripažįsta poreikį stiprinti kompetencijas, susijusias su taktinės medicinos įgūdžiais, tačiau kol kas trūksta privalomų mokymų šioje srityje. Jaunųjų gydytojų asociacija pažymi, kad šie įgūdžiai nėra įtraukti į medikų kvalifikacijos kėlimo programas ir dažnai nėra dėstomi net medicinos studijose[1].
Nors apie karo grėsmę Lietuvoje skalambijama jau keletą metų, SAM susigriebė tik dabar
Didžiausias nerimas kyla dėl klausimų, susijusių su logistika ir resursų panaudojimu – pavyzdžiui, kaip veiktų sveikatos sistema karo metu, nes nėra žinoma, kaip būtų organizuojama komunikacija, kokius išteklius galima būtų pasiekti ir kur medikai turėtų dirbti. Be to, klausimai kyla dėl įprastų medicininių paslaugų teikimo karo ar ekstremalių situacijų metu, nes žmonės vis tiek serga lėtinėmis ligomis, o šeimos gydytojų darbas išlieka svarbus.
Tuo tarpu į tai sureagavusi SAM pranešė vykdanti specialius mokymus ir planuojanti apmokyti tūkstančius medikų, kad būtų užtikrintas skubios medicinos pagalbos teikimas karo ar ekstremalių situacijų metu. Ministerija tvirtino taip pat numatanti modernizuoti sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir stiprinti žmogiškuosius išteklius, kad būtų parengta sistema, kuri galėtų operatyviai reaguoti į grėsmes.
Tačiau, kaip pastebi JGA prezidentė Agnė Panavienė, daug klausimų lieka neatsakyti dėl mokymų organizavimo ir medikų vaidmens tokiomis situacijomis. Be to, JGA pati savo ruožtu esą organizuos renginius, kurie skatins medikus prisiimti atsakomybę ir patiems tobulinti savo įgūdžius.
Ką svarbu žinoti medicinos darbuotojams apie karo prievolę?
SAM nurodo, kad Karo prievolė Lietuvoje reikštų, jog pilnametis šalies pilietis, jei jis atitinka nustatytas sąlygas, privalo atlikti karinę tarnybą. Tačiau ar medicinos darbuotojai privalo tarnauti kariuomenėje?
Atsakymas yra ne visai paprastas. Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą, karo prievolininkais tampa visi piliečiai, išskyrus kai kuriuos išimtine tvarka numatytus asmenis. Tai apima žmones, kuriems sveikatos būklė neleidžia atlikti karo tarnybos, taip pat moteris, kurios nedirba medicinos ar slaugos srityje[2].
Bet ką daryti, jei medicinos darbuotojas vis dėlto priskiriamas karo prievolininkams? Pavyzdžiui, jei jis dirba civiliniame sektoriuje ir yra įtrauktas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (CMPR), jo šaukimas į kariuomenę gali būti atidėtas. Tačiau jei jo specialybė, pavyzdžiui, chirurgo, yra labai reikalinga kariuomenei, gali būti priimtas sprendimas jį pašaukti.
Tokiu atveju krašto apsaugos ministras nuspręs, ar darbuotojas bus pasitelktas į kariuomenę.
SAM akcentuoja, kad net ir pašaukus medicinos specialistą, jis netampa automatiškai karo mediku, nes tam reikia praeiti specialius mokymus ir prisiekti.
Lietuvos įstatymai taip pat numato, kad medicinos darbuotojai, kurie nėra šaukiami į kariuomenę, toliau tęsia savo darbą pagal įprastas funkcijas. Jie gali atlikti tik tas užduotis, kurios atitinka jų darbo sritį ir kompetenciją, o karinės užduotys jiems nebus priskiriamos.
Jei asmuo nėra įtrauktas į CMPR ir nėra karo prievolininkas, jis gali būti paskirtas atlikti tam tikrus būtinus darbus, kaip nustatyta Lietuvos karo padėties įstatyme. Tad nors karo tarnyba ir mobilizacija gali pakeisti kai kurių specialistų kasdienybę, sveikatos priežiūros sektorius išlieka pagrindinis, ir specialistai ir toliau teiktų pagalbą pagal savo kompetenciją.
A. Veryga dar praėjusios kadencijos metu sukritikavo SAM darbą
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar prieš keletą metų pasidalino nerimą keliančiomis įžvalgomis po bendro Seimo komitetų posėdžio apie pasirengimą karo grėsmėms. Jis teigė, kad per daugiau nei metus nepadaryta beveik nieko, o tuometinis SAM vadovas Arūnas Dulkys atsisakė imtis veiksmų, nes „nežinojo scenarijaus“[3].
Anuomet A. Veryga teigė, kad sveikatos sektorius net nebuvo įtraukęs karo kaip galimos grėsmės į vertinimus. Civilinės ligoninės, kurios turėtų būti pasiruošusios karo atveju, nebuvo aprūpintos reikalingomis priemonėmis, neparengti medikai, o jokio bendro krizės valdymo plano taip ir nebuvo, nors karas Ukrainoje jau tęsėsi metus laiko ir apie grėsmes iš šalies buvo skalambijama nuolat.
