Rytų Europos šalys draudžia maisto produktų iš Ukrainos importą
Skurstančias Afrikos žemyno valstybes turėję pasiekti ukrainietiški grūdai atsidūrė Rytų Europos uostuose ir sukėlė didžiulę sumaištį vietinėse žemės ūkio rinkose.
Po masinių ūkininkų protestų valstybių vyriausybės buvo priverstos veikti ir kai kurios iš jų galiausiai ryžosi paskelbti ukrainietiškų produktų importo draudimą.
Apie tokį draudimą jau paskelbė Lenkija, Vengrija bei Slovakija. Šios Europos Sąjungos (ES) šalys uždraudžia maisto produktų importą iš Ukrainos iki birželio 30 d[1].
Šalys tokį sprendimą priėmė reaguodamos į didėjantį ūkininkų, teigiančių, kad grūdų perteklius jų šalyse sukelia jiems ekonominių sunkumų, nepasitenkinimą.
Tiek Ukraina, tiek ir Rusija yra pagrindinės grūdų eksporto tiekėjos pasaulyje, tačiau karas sutrikdė šią tiekimo grandinę. Po Rusijos invazijos iš Ukrainos uostų išvežti grūdus tapo ypač pavojinga, laivų judėjimo atnaujinimui galiausiai buvo sudarytas Jungtinių Tautų susitarimas.
Tačiau didelė dalis ukrainietiškos produkcijos vis vien iškeliavo ne į skurdžiausius pasaulio taškus, bet susikaupė Rytų Europos uostuose. Susidaręs grūdų perteklius ir kainų kritimas smarkiai paveikė vietos ūkininkus ir tapo opia politine problema[2].
Dėl to penkios su Ukraina besiribojančios ES šalys – Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija ir Bulgarija, jau prieš kelias savaites paprašė Bendrijos skubiai spręsti Ukrainos maisto produktų ir grūdų klausimą.
Šalys-narės teigia, kad negali leisti, jog jų ūkininkai padengtų Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų sukeltų sutrikimų jų rinkose išlaidas, tačiau ES nesiklauso ir atšauna, kad savavališki importo draudimai yra tiesiog „nepriimtini“.
Lenkija išlieka Ukrainos partnere, tačiau prioritetu laiko savo piliečių gerovę
Praėjusį šeštadienį po skubaus vyriausybės posėdžio Lenkija paskelbė, kad uždraudžia daugelio žemės ūkio produktų importą iš Ukrainos. Importo draudimas apima ir tuos produktus, kurie yra skirti kitų pasaulio valstybių rinkoms ir per Lenkiją vyksta tranzitu[3].
Paskelbus apie importo draudimą Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiesckis pareiškė, kad jo vyriausybė „niekada nepaliks ūkininkų be pagalbos“.
Tuo tarpu valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynski teigė, kad vyriausybė priėmė sprendimą, kuris yra būtinas siekiant išvengti didelio masto krizės.
„Turime apginti Lenkijos žemės ūkį“, – sakė jis.
Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) suvažiavime kalbėjęs J. Kaczynski pabrėžė, kad Lenkija tebėra tvirta kaimyninės Ukrainos rėmėja, tačiau pažymėjo, kad šiuo įtemptu metu ne mažiau svarbu paremti savo piliečius.
Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas, prabilęs apie naująjį importo draudimą, teigė, kad jis yra būtinas siekiant „atverti ES akis ir įrodyti, kad reikia tolesnių sprendimų, kurie leistų produktams iš Ukrainos patekti gilyn į Europą, o ne likti Lenkijoje“.
Lenkijos pavyzdžiu pasekė ir Vengrija bei Slovakija
O paskui Lenkiją eina ir kitos kaimyninės valstybės. Analogišką importo draudimą priėmusios vengrų vyriausybės žemės ūkio ministras Istvanas Nagy teigia, kad Budapešto draudimas importuoti iš Ukrainos grūdus ir aliejinių augalų sėklas, taip pat kitus žemės ūkio produktus, įskaitant vaisius, daržoves, pieno produktus, jautieną, kiaulieną ir kiaušinius, yra ES neveiksnumo pasekmė.
Vengrijos žemės ūkio ministras taip pat prakalbo apie tai, kad dėl Ukrainos produktų antplūdžio Europos rinkose, Vengrijos ūkininkams tapo beveik neįmanoma išlikti konkurencingiems.
Slovakijos žemės ūkio ministerija dar praėjusią savaitę paskelbė, kad ištyrus 1 500 tonų grūdų iš Ukrainos nustatyta, kad juose yra ES uždrausto pesticido. Dėl to Slovakijos valdžios institucijos nusprendė patikrinti visus šalyje esančius ukrainietiškus grūdus ir laikinai uždraudė juos perdirbti.
Po savaitgalį paskelbto importo draudimo, Slovakijos vyriausybė vėl priminė riziką dėl pavojingų pesticidų ir pabrėžė, kad sustabdo ne tik ukrainietiškų grūdų, bet ir cukraus, apynių, linų, kanapių, vaisių, daržovių, vynuogių bei medaus produktų importą.
Tiesa, Slovakijos žemės ūkio ministerija pareiškė, kad priešingai nei Lenkijoje, čia įsigaliojęs draudimas nebus taikomas tranzitui.
Tuo tarpu Lietuvoje matome visiškai kitokią situaciją, kai valdžia ūkininkus ištikusią krizę tiesiog ignoruoja. Nors šalies ūkininkai jau ne vieną mėnesį reiškia savo nepasitenkinimą valdžiai ir net organizavo menkai nusisekusią protesto akciją prieš Seimo, vyriausybė į jų reikalavimus ir toliau neatsižvelgia. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo klaidų neįžvelgia ir trauktis neketina, o premjerė ar likusieji valdantieji realių problemų Lietuvos žemės ūkio sektoriui taip pat nemato.
Europos Sąjunga teigia, kad valstybių sprendimas drausti ukrainietišką importą yra nepriimtinas
Į Rytų Europos valstybių savarankiškai priimtus importo draudimus jau sureagavo ir Europos Komisija (EK). Jos atstovas spaudai teigė, kad „prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai“ ir „vienašališki veiksmai yra nepriimtini“[4]. EK atstovas taip pat pabrėžė, kad tokiais sudėtingais laikais labai svarbu „koordinuoti ir derinti visus ES sprendimus bendrai“.
Dar praėjusį mėnesį Komisija pasiūlė skubų finansavimą Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių ūkininkams, taip siekiant kompensuoti ukrainietiškų grūdų perteklių. Tačiau jau tuomet valstybės skundėsi, kad tokių priemonių nepakaks, nepasitenkinimą garsiai reiškė ir į gatves išėję ūkininkai. Lenkijos žemės ūkio ministras net buvo apmėtytas kiaušiniais, o galiausiai, buvo priverstas trauktis.
Tačiau efektyviai padėti negebėjusi EK, dabar savo ES narėms draudžia imtis ir savarankiškų priemonių. EK atstovai, nors ir pabrėžia, kad Lenkija bei kitos kaimyninės šalys demonstruoja didžiulę pagalbą Ukrainai, šiuo atveju, negali veikti savarankiškai ir privalo laukti bendrų sprendimų, atitinkančių ES teisinę sistemą.
„Turime reikalų su karu, tiesa? Ir šis karas, aišku, turi pasekmių ūkininkams ir apskritai Ukrainos gyventojams bei Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Lenkija ir kitos šalys darė viską, ką galėjo, kad padėtų Ukrainai. Taigi tai nėra susiję su sankcijomis. Kalbama apie ES teise pagrįstų sprendimų paiešką, atsižvelgiant į ukrainiečių ir ES interesus“, – teigia EK vyriausiasis atstovas spaudai Ericas Mameris.
Iš tiesų, kaip pažymi Pasaulinės plėtros centro Europos programos ekonomistas Ianas Mitchellas, ES valstybėms narėms yra gana neįprasta imtis vienašališkų prekybos veiksmų.
Eksperto, kuris specializuojasi žemės ūkio ir prekybos srityje, teigimu, šis žingsnis kenkia ES solidarumui ir rodo ūkininkų balso galią politikoje.
I. Mitchello manymu, tai yra bandymas priversti ES teikti didesnę paramą žemės ūkio pramonei, nors parama Rytų ir Vidurio Europos ūkininkams jau ir taip yra dosni.
„Jei esate vartotojas Vengrijoje, Slovakijoje ar Lenkijoje, tai faktiškai vyriausybė ką tik užtikrino, kad už maistą mokėsite didesnę kainą. Maisto produktų lobistų pusiausvyra tokia galinga, kad jie gali priversti vyriausybę taip pasielgti net esant pragyvenimo išlaidų krizei“, – sako jis.
Ukraina pažymi, kad didžiausius sunkumus dabar patiria jų ūkininkai
Ukraina taip pat nėra patenkinta tokiais griežtais kaimyninių ir artimomis partnerėmis jau suspėjusių tapti valstybių sprendimais.
Ukrainos agrarinės politikos ministerija šeštadienį pareiškė „apgailestaujanti dėl Lenkijos kolegų sprendimo“ ir nors tikina, kad visada palankiai vertino padėtį Lenkijos žemės ūkio sektoriuje, pridūrė, kad vienašališki drastiški veiksmai nepaspartins teigiamo padėties sprendimo.
„Lenkijos ūkininkai yra atsidūrę sudėtingoje padėtyje, bet mes pabrėžiame, kad būtent Ukrainos ūkininkai dėl karo yra atsidūrę pačioje sudėtingiausioje padėtyje“, – teigiama ministerijos pareiškime[5].
Ukraina dabar diplomatiniu keliu sieks atšaukti Lenkijos, Vengrijos bei Slovakijos importo draudimą ir dar vakar pasiūlė valstybių atstovams surengti diskusijas dėl galimo naujo susitarimo, kuris tenkintų visas suinteresuotas puses.
„Pirmasis žingsnis, mūsų nuomone, turėtų būti tranzito atidarymas, nes tai yra svarbu ir tai turėtų būti padaryta besąlygiškai. Po to kalbėsime apie kitus dalykus“, – teigia Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis.
