Širdis „praleido dūžį“: kada tai tik permušimas, o kada – pavojaus signalas?
- Neįprastas širdies plakimas dažnai būna nepavojingas, tačiau kai kuriais atvejais gali įspėti apie rimtesnę sveikatos problemą
- Į gydytojus dažniausiai kreipiamasi jau pajutus simptomus
- Širdies permušimai yra dažnesni, nei daugelis mano
- Vien pojūčio nepakanka širdies būklei įvertinti
- Kada širdies permušimai tampa pavojaus signalu?
- Ne kiekvieną permušimą galima paaiškinti stresu ar kava
- Svarbu vertinti ne vien permušimą, bet ir jo aplinkybes
- Nuoroda
Neįprastas širdies plakimas dažnai būna nepavojingas, tačiau kai kuriais atvejais gali įspėti apie rimtesnę sveikatos problemą
„Lyg širdis apsivertė krūtinėje“, „praleido dūžį“, „staiga ėmė daužytis“ – tokius pojūčius bent kartą gyvenime yra patyręs ne vienas žmogus. Vieni dėl jų sunerimsta iš karto, kiti tokią organizmo reakciją sieja su stresu, nuovargiu ar per dideliu kavos kiekiu.
Nors dažnai šie širdies siunčiami signalai nėra pavojingi, specialistai įspėja, kad kartais jie gali būti pirmasis rimtesnės sveikatos problemos požymis.
Draudimo bendrovės BTA praktika rodo, kad sveikatos draudimu dėl širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai pasinaudojama jau atsiradus simptomams, o ne prevenciškai. Pasak BTA Asmens draudimų produkto vadovo Gedimino Bulenoko, ypač šiltuoju metų laiku svarbu nenumoti ranka į neįprastus organizmo siunčiamus signalus.
Į gydytojus dažniausiai kreipiamasi jau pajutus simptomus
G. Bulenoko teigimu, kreiptis į specialistus žmones dažniausiai paskatina krūtinės skausmas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis arba neįprastas nuovargis.
„Viena dažniausių klaidų – delsti kreiptis į gydytoją tikintis, kad nemalonūs pojūčiai praeis savaime arba juos sukėlė tik stresas ar nuovargis. Daugelis širdies ir kraujagyslių ligų ilgą laiką vystosi be aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai net ir gerai besijaučiantiems žmonėms gali padėti laiku nustatyti padidėjusį cholesterolį, kraujospūdžio pokyčius ar kitus rizikos veiksnius“, – pabrėžia G. Bulenokas.
BTA duomenimis, nuo 2023 metų sveikatos draudimo lėšomis buvo apmokėti beveik 7 tūkst. su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių atvejų – konsultacijų, diagnostinių ir kitų tyrimų. Bendra išmokėta suma per šį laikotarpį siekė beveik 876 tūkst. eurų.
Širdies permušimai yra dažnesni, nei daugelis mano
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė sako, kad daugeliu atvejų žmonės jaučia ekstrasistoles – papildomus, per anksti atsirandančius širdies susitraukimus.
„Dažnai atrodo, tarsi širdis trumpam „praleistų dūžį“, nors iš tikrųjų ji jo nepraleidžia. Po ankstyvo susitraukimo seka trumpa pauzė, o kitas dūžis būna stipresnis – todėl ir atsiranda jausmas, kad širdis „apsivertė“ ar „trinktelėjo“ krūtinėje“, – pasakoja E. Brazdžiūnienė.
Pasak gydytojos, greitas, bet ritmingas širdies plakimas neretai yra normali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą, karščiavimą ar stiprias emocijas. Tačiau jeigu plakimas prasideda staiga, yra labai dažnas arba nereguliarus, tai gali rodyti širdies ritmo sutrikimą, kurį reikėtų ištirti.
Vien pojūčio nepakanka širdies būklei įvertinti
E. Brazdžiūnienė pabrėžia, kad dauguma permušimų nėra pavojingi, tačiau vien iš žmogaus jaučiamų simptomų patikimai nustatyti jų priežasties neįmanoma. Prireikus širdies būklę gali įvertinti gydytojas, atlikęs apžiūrą ir elektrokardiogramą.
G. Bulenoko teigimu, tokiose situacijose ypač svarbus laikas.
„Sveikatos draudimas suteikia galimybę greičiau gauti gydytojų specialistų konsultacijas ir atlikti reikalingus tyrimus, nelaukiant ilgose eilėse. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką“, – sako G. Bulenokas.
Kada širdies permušimai tampa pavojaus signalu?
Nors ne kiekvienas stipresnis širdies dūžis reiškia pavojų, pasak gydytojos kardiologės, yra situacijų, kai delsti nereikėtų.
„Jei širdies permušimus lydi alpimas ar stiprus galvos svaigimas, spaudžiantis krūtinės skausmas, dusulys, šaltas prakaitas ar labai didelis silpnumas, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus arba kviesti greitąją pagalbą. Tokie simptomai gali rodyti ne tik pavojingą širdies ritmo sutrikimą, bet ir kitą skubios pagalbos reikalaujančią širdies ligą“, – akcentuoja E. Brazdžiūnienė.
Anot jos, rimtai reikėtų vertinti ir permušimus, kurie prasideda fizinio krūvio metu, užsitęsia, kartojasi vis dažniau arba pasireiškia jau sergant širdies liga. Papildomą riziką gali rodyti ir šeimos istorijoje buvusios staigios mirtys jauname amžiuje.
„Jei širdies permušimai atsiranda vieni ir greitai praeina, dažniausiai jie nėra pavojingi. Tačiau jei juos lydi kiti nerimą keliantys simptomai arba jie ima kartotis vis dažniau, tai jau stiprus signalas išsitirti“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Ne kiekvieną permušimą galima paaiškinti stresu ar kava
Širdis į įtemptą gyvenimo tempą kartais sureaguoja jautriau. Po bemiegės nakties, įtemptos darbo dienos ar kelių puodelių kavos ji gali priminti apie save stipresniu dūžiu arba permušimu.
Vis dėlto E. Brazdžiūnienė pabrėžia, kad svarbu atskirti laikiną organizmo reakciją nuo požymių, galinčių rodyti gilesnes sveikatos problemas.
„Stresas, miego trūkumas, nuovargis, gausus alkoholio vartojimas ar didesnis kofeino kiekis iš tiesų gali paskatinti širdies permušimus. Tokiais atvejais širdis tampa jautresnė, todėl žmogus dažniau pajunta pavienius papildomus susitraukimus. Visgi šie veiksniai neturėtų tapti universaliu paaiškinimu. Jei permušimai atsirado pirmą kartą, kartojasi vis dažniau, užsitęsia, pasireiškia fizinio krūvio metu arba juos lydi dusulys, krūtinės skausmas, svaigimas ar alpimas, vien stresu ar kava jų aiškinti nereikėtų“, – aiškina E. Brazdžiūnienė.
Svarbu vertinti ne vien permušimą, bet ir jo aplinkybes
Gydytojos kardiologės teigimu, praktikoje pasitaiko dvi kraštutinės situacijos. Vieni pacientai labai išsigąsta dėl kiekvieno stipresnio širdies dūžio, o kiti mėnesiais ar net metais ignoruoja pasikartojančius simptomus.
Vertinant širdies permušimus svarbu atsižvelgti į tai, kaip dažnai jie kartojasi, kiek laiko trunka, kokiomis aplinkybėmis atsiranda ir ar juos lydi kiti savijautos pokyčiai.
„Vien iš pojūčio neįmanoma pasakyti, ar permušimai yra visiškai nepavojingi, ar signalizuoja apie širdies ritmo sutrikimą. Todėl svarbu vertinti ne tik patį permušimą, bet ir tai, kaip dažnai jis kartojasi, kiek trunka, kokiomis aplinkybėmis atsiranda ir ar jį lydi kiti simptomai“, – pabrėžia E. Brazdžiūnienė.
Nuoroda
BTA. (2026). Širdis paprastai dirba tyliai: kada jos siunčiami signalai tampa svarbūs? https://www.bta.lt/naujienos/sirdis-paprastai-dirba-tyliai-kada-jos-siunciami-signalai-tampa-svarbus
Prisijunk, kad komentuotum
Atkreipkite dėmesį, kaip greitai „praleistas dūžis“ nurašomas stresui ar kavai. O jei žmogus jaučia, kad kažkas ne taip, gal nereikia laukti, kol sistema pasakys, jog „dar ne laikas“? Klausimas paprastas: kur baigiasi nekaltas permušimas ir prasideda signalas, kurį verta ištirti? 🤔
VISIŠKAI sutinku. Per dažnai viską numeta ant streso ar kavos, o paskui stebisi, kai būna per vėlu. Jei kūnas siunčia signalą, reikia tikrinti, ne laukti, kol „praeis“. Laikas tvarkytis.
Sutinku su niuansu: „praleistas dūžis“ pats savaime dar nereiškia patologijos, bet ir nurašyti viską stresui būtų per daug paprasta. Pagal duomenis, pavieniai ekstrasistolės epizodai dažni ir dažnai gerybiniai, tačiau jei simptomai kartojasi, yra dusulys, svaigimas, alpimas ar krūtinės skausmas — jau verta tirti. Čia koreliacija, ne priežastis: kava gali sutapti su simptomu, bet ne visada jį sukelti.
Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai „praleistas dūžis“ iškart nurašomas stresui ar kavai. O kas, jei žmogus jaučia ne šiaip nuovargį, o pirmą signalą, kurį verta ištirti anksčiau? Klausimas paprastas: kur ta riba tarp nekalto permušimo ir momento, kai jau nebegalima laukti? 🤔
Sutinku dėl ribos svarbos, bet ją reikia vertinti pagal simptomų visumą, ne pagal vieną „praleistą dūžį“. Pagal duomenis, pavieniai permušimai dažnai būna gerybiniai, ypač jei nėra alpimo, krūtinės skausmo, dusulio ar šeimos anamnezės. Kita vertus, jei epizodai kartojasi, didėja ar atsiranda fizinio krūvio metu — jau verta tirti anksčiau. Čia koreliacija, ne priežastis: stresas gali sutapti su simptomu, bet ne viską paaiškina.
Aha, labai įdomu 😏 Bet „riba“ čia ir yra esmė — be simptomų, dažniausiai tik spėliojam. Jei kartojasi ar lydi dusulys/svaigimas, tada jau nebe kava, o vizitas.
Atkreipkite dėmesį, kaip greitai viskas nurašoma stresui ar kavai. O jeigu žmogus jau seniai jaučia, kad „kažkas ne taip“, tik sistema siūlo palaukti? Kur riba tarp „nekaltas permušimas“ ir signalo, kurį verta ištirti anksčiau? Sutapimas? Nemanau.
Labai tikra pastaba, Pauliau. Kartais tikrai per lengva viską nurašyti stresui ar kavai, o žmogaus nuojauta dažnai irgi kažką sako. Palaikau iš visos širdies mintį, kad jei „kažkas ne taip“ kartojasi ar kelia nerimą, verta pasitikrinti anksčiau, ne tik laukti. Geriau vienas ramus ištyrimas nei ilgai neštis nerimą ❤️ O kaip jums?
Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai „praleistas dūžis“ iš karto nurašomas stresui ar kavai. O jei tai tik ledkalnio viršūnė? Sutapimas? nemanau. Kai simptomai kartojasi ar atsiranda dusulys, svaigimas, spaudimas krūtinėje, klausimai, kurių nedrįsta užduoti, tampa svarbesni už raminančias frazes.