Dantų plombos iš amalgamos uždraudžiamos tik dabar – kiekvienas su jomis nežinodamas nuodijo aplinką?
Milijonai europiečių vis dar turi plombas, sudarytas iš amalgamos – metalo lydinio, kuriame net 50 % sudėties sudaro gyvsidabris. Nors šios plombos buvo vertinamos dėl ilgaamžiškumo ir mažos kainos, šiandien jos kelia vis daugiau susirūpinimo. Mokslininkai teigia, kad senstant ar lūžtant plomboms, iš jų išsiskiria gyvsidabrio garai, o jų poveikis gali būti susijęs su neurologinėmis ir inkstų ligomis.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje amalgamų naudojimas buvo uždraustas, tačiau aiškios statistikos, kiek žmonių vis dar turi tokias plombas, nėra. Klinikų pateikiami duomenys fragmentiški – per 2023 metus apie jų naudojimą pranešė tik trys klinikos. Nors odontologams nėra draudžiama pašalinti senas plombas, ekspertai įspėja tai daryti atsargiai – šalinimo metu į organizmą gali patekti daugiau gyvsidabrio nei palikus jas dantyse[1].
Europos Sąjunga jau 2018 m. uždraudė amalgamą vaikams ir nėščioms moterims, o nuo šių metų ši medžiaga draudžiama visiems pacientams. Tačiau net ir esant griežtam reguliavimui, gyvsidabris iš aplinkos neišnyks greitai – jis patenka į vandenį ir orą per atliekų deginimą, odontologines nuotekas ar net kremuojant žmogų. Kai kuriose šalyse net svarstytos radikalios priemonės, pavyzdžiui, ištraukti plombuotus dantis prieš kremavimą, tačiau ši idėja buvo atmesta.
Nors amalgamų naudojimas mažėja, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Danijoje, jos vis dar plačiai naudojamos. Tai kelia ginčų ir dėl pavojingų atliekų tvarkymo – bendruomenės protestuoja prieš gyvsidabrio saugyklų statybas, baimindamosi užteršto vandens ir dirvožemio.
Žmogui pavojingas ne tik sudužęs senovinis termometras, bet ir jo dantyse esanti plomba
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dantų amalgamos teršia vandenį, dirvožemį ir net orą, o į žmogaus organizmą gali patekti ir su žuvimi ar jūrų gėrybėmis[2].
2018 m. ES šalyse su šiomis plombomis buvo užtaisyta apie 372 mln. dantų, o į aplinką pateko iki 58 tonų gyvsidabrio. Lietuvoje tuo metu dantų amalgamos buvo naudojamos maždaug penktadalyje atvejų.
Gyvsidabris – stiprus neurotoksinas, galintis sukelti nervų sistemos, inkstų pažeidimus, pakenkti vaisiaus ir vaikų raidai. Todėl ES imasi griežtų priemonių ir siekia, kad jau per artimiausią dešimtmetį ši pavojinga medžiaga odontologijoje būtų visiškai išstumta.
Pagrindiniai tokių plombų privalumai – žemesnė kaina ir patvarumas
Dar visai neseniai odontologai nurodė, kad renkantis dantų plombą svarbu atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į ilgaamžiškumą bei poveikį sveikatai. Pagrindinės rinkoje – amalgamos ir kompozitinės plombos, kurios turi savų privalumų ir trūkumų.
Amalgamos plombos yra patvarios, atsparios kramtymo krūviui ir dažniausiai naudojamos krūminių dantų restauracijai. Jos taip pat yra pigesnės, tačiau sudėtyje turi gyvsidabrio, kurio poveikis sveikatai vis dar kelia diskusijų.
Po plombavimo tokia medžiaga dantis gali būti jautresnis, o pati procedūra reikalauja pašalinti daugiau danties audinio, todėl dantis susilpnėja.
Tuo tarpu kompozicinės plombos pasižymi didesne estetika, kadangi jų spalva pritaikoma prie natūralių dantų, todėl jos beveik nepastebimos.
Jos neturi gyvsidabrio, sukietėja iš karto po procedūros ir leidžia išsaugoti daugiau natūralių danties audinių. Vis dėlto jos yra brangesnės, procedūra gali trukti ilgiau, o laikui bėgant plomba gali patamsėti nuo dažančių produktų, tokių kaip kava, arbata ar raudonasis vynas.
Pasirinkimas esą priklauso nuo poreikių: jei prioritetas yra ilgaamžiškumas ir mažesnė kaina, gali tikti amalgama, tačiau jei svarbiausia estetika ir mažesnė rizika sveikatai, geresnis variantas yra kompozitinė plomba.
